Vegetariška dieta: nauda ir žala

Skaityti komentarus (12) Rekomenduok draugui Spausdinti

Vegetariška dieta pasaulyje itin populiari. Dalis žmonių šios dietos laikosi dėl filosofinių ar religinių įsitikinimų, pavyzdžiui, organizacijos „Greenpeace“ nariai arba budizmo ar induizmo išpažinėjai. Šiems žmonėms atgrasi net pati mintis apie tai, jog maistui galima naudoti gyvūnų mėsą. Kai kurie žmonės tiki, jog mirusių žmonių sielos gali persikūnyti į gyvūnus, todėl gyvūno žudymą prilygina žmogžudystei ir jį draudžia. Daugumoje neturtingų pasaulio šalių vegetarizmas yra vienintelis prieinamas mitybos būdas, nes mėsa ir jos produktai labai brangūs. Išsivysčiusiose šalyse, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, vegetarizmui suteikiama etinė ir filosofinė prasmė.

Dauguma tiki, kad ši dieta itin naudinga organizmui. Juk augaluose daug vitaminų, fermentų, fitoncidų, mikroelementų ir organinių rūgščių. Fitoncidai gerina žarnyno veiklą ir padeda pašalinti iš organizmo cholesteriną. Be to, augaliniai produktai, tokie kaip avižos ir miežiai, apsaugo nuo aterosklerozės vystymosi.

Griežtos vegetariškos dietos žala:

1. vegetariškos dietos kaloringumas paprastai mažesnis nei įprasto raciono, todėl energija gali aprūpinti tik pagrindinius žmogaus apykaitos poreikius, tačiau negali užtikrinti reikiamo energijos kiekio fiziniams krūviams;

2. baltymų ir angliavandenių suvartojimas yra ribotas, be to, vartojami tik augalinės kilmės baltymai;

3. laikantis vegetariškos dietos, žmogaus organizmas negauna reikiamo kiekio jam būtinų organinių medžiagų.

4. laikantis šios dietos, organizmas dalinai persitvarko, todėl vėl pereinant prie normalios mitybos, kyla sunkumų su virškinimu. Dėl šios priežasties atsiranda diskomfortas virškinamajame trakte (pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas, skausmai skrandžio ir kepenų srityje).

Puslapiai:   1     2