Donatas Katkus - apie smalsumą ir numestus kilogramus

Rekomenduok draugui Spausdinti

“Gyvenimo skonis prarandamas pradėjus po jį stumdytis. Todėl reikia būti smalsiam. Dar geriau, kai tas smalsumas susijęs su tam tikra veikla, planų realizavimu, darbu. Juk net vienos valandos projektas gali būti prasmingas. O nudirbus suplanuotus darbus, ir gyvenimas tampa malonesnis”, - sako energingasis Šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovas ir dirigentas, profesorius Donatas Katkus (66).

- Perfrazuojant Jūsų žodžius galima sakyti, kad smalsumas yra varomoji jėga, neleidžianti sustoti...
- Teisingai. Ir ne tik. Reikia nuolatos mylėti. Jau daugiau nei 40 metų mano meilė vis ta pati. Turiu ją ir esu jaunas. Žmogus negali sau leisti jokio apsileidimo. Ypač vidinio, greitai išsikerojančio ir žaibiškai įgaunančio pagreitį, nes tuomet labai greitai sulepšėjama. Beje, vidinis guvumas labai susijęs ir su fiziniu - reikia daryti mankštą, praustis bent du kartus per dieną (juokiasi).

- Daug dirbate, dalyvaujate įvairiuose projektuose, ir ne tik klasikinės muzikos - buvote populiariųjų “Žvaigždžių duetų” komisijos narys. Ar toks sparus gyvenimo tempas neatsiliepė Jūsų sveikatai?
- Ooo... turiu daug problemų. Ilgai besitęsiantis stresas atsiliepė mano kraujagyslių sistemai, todėl didėja kraujo spaudimas. Pamenu, kai grodavau kvartete po koncerto nuo įtampos netekdavau net po pusantro kilogramo. Dabar, po neteisingų kaltinimų ir šmeižto savivaldybėje dėl įtampos ištiko insultas. Bet ir tai dar ne viskas. Turėdamas per daug svorio, “sutryniau” klubo sąnarį. Gerai, kad nuostabus, aukščiausios klasės specialistas, savo srities virtuozas gydytojas - traumatologas Narūnas Porvaneckas man įstatė naują. Esu laimingas tiek, kad norėčiau bėgioti ir net krepšinį žaisti. Bet man patarė geriau to nedaryti...

- Puikiai žinodamas silpnąsias organizmo puses, turbūt išsiugdėte stiprų savisaugos instinktą, o gal tiesiog turite kitokių kovos su stresu būdų?
- Nors ištisas valandas galiu skaityti paskaitas apie savitvardą, kvėpavimo pratimus streso metu, pats tomis teorijomis nesivadovavau. Buvau įpratęs elgtis daug paprasčiau - parėjęs namo išlenkdavau burnelę. Apdujus problemos kampai neatrodydavo tokie aštrūs. Žinau, kad tai pats blogiausia kovos su stresu būdas. Buvo metas, kai ėmiau galvoti, ar nesu alkoholikas.

- Atrodote pastebimai sulieknėjęs.
- Gydytojai seniai sakė, kad reikia numesti svorio. Rekomendavo įvairias dietas, apie kurias pamiršdavau tą pat minutę, kai sėsdavau valgyti. Bet Žvėryne yra toks natūralios medicinos centras. Sūnus, išgirdęs, kad noriu ten eisi sako, tu ką, tėvai, kvailas... Bet nuėjau ir sumokėjęs tūkstantį litų pradėjau laikytis nustatytos dietos.

Juk absurdiška sumokėti tiek pinigų ir nieko negauti... Man buvo atliktas kraujo testas ir sudarytas labai siauras valgiaraštis. Galėjau valgyti ungurį, karpį, kalakutieną, šiek tiek daržovių. Keturis mėnesius tvarkingai laikiausi - nevalgiau vakarais, negėriau alkoholio, kavos... ir numečiau 25 kilogramus. Bet ir čia leisdavau sau nuslysti - kai kepdavau karpį, kaip reikiant pripildavau moliūgų aliejaus. Oi, kaip skanu. Tiesa nestorėjau, ėmiau bliūkšti kaip balionas...

- Būtina valgyti kuo įvairesnį maistą, nes tik tuomet organizmas gaus visų jam reikalingų maisto medžiagų.
- Sutinku, kad daug kas priklauso nuo maisto ir nežinau, ar jų metodika man tiko ar ne, bet turiu prisipažinti, kad tuomet tikrai neėdžiau kaip kiaulė...