Žvaigždės, išbandžiusios garsiausias pasaulio dietas

Skaityti komentarus (1) Rekomenduok draugui Spausdinti

Kas kitas, jei ne pasaulio garsenybės išpopuliarina pačias įvairiausias dietas, kurios dažniausiai turi ir pliusų ir minusų. Sveikos mitybos specialistai ir dietologai pataria aklai tokių dietų nesilaikyti, o pasistengti įsiklausyti į savo organizmą ir atrasti sau pati tinkamiausią ir sveikiausią svorio metimo būdą. Taigi kokios tos populiariausios pasaulio dietos?

Atkinso dieta

Šią dietą sukūrė amerikiečių gydytojas R. Atkinsas. Anot jo, riebalai padeda lieknėti, o jos laikantis leidžiama valgyti tokius produktus kaip dešrą, mėsą, kiaušinius, majonezą, pieno produktus ir tt. Į draudžiamų produktų sąrašą patenka angliavandenių turintis maistas – konditerijos gaminiai, makaronai, grūdai, duona bei vaisiai ir daržovės. Dietos autorius teigia, kad riebus maistas yra labai sotus, todėl jo suvalgoma mažiau, o sotumo jausmas išlieka ilgam. Organizmui nereikia deginti riebalų, nes jų laikantis dietos negaunama, todėl lieknėjama greičiau.

Kadangi laikantis šios dietos galima valgyti daug riebaus maisto, tai ji labai išpopuliarėjo tarp tų, kurie mėgsta gana sočiai pavalgyti. Laikantis šios dietos per savaitę galima numesti net 7 kilogramus.

Trūkumai: Mitybos specialistai teigia, kad laikantis šios dietos ilgesnį laiką gali sutrikti inkstų ir kepenų veikla. Taigi jos nerekomenduojama laikytis, jeigu sergama kepenų, kasos, inkstų, kraujagyslių ligomis bei cukriniu diabetu. Be to, laikantis šios dietos gali iš burnos pradėti sklisti nemalonus kvapas, užkietėti viduriai. Kadangi nevalgoma vaisių, tai pradeda stigti įvairių rūšių vitaminų.

Makrobiotinė dieta

Makrobiotika - Rytų filosofija, pagrįsta mokymu apie sveiką mitybą, gyvenimo būdą ir in bei jang energijų pusiausvyrą. Dietos kūrėjas G. Osava teigimu, pasaulyje vyrauja dvi energijos - vyriškasis (jang) ir moteriškasis (in) pradas. Anot G. Osavos, maisto produktai taip pat turi daugiau vienos arba kitos energijos: in produktai - aštrūs, rūgštūs ir saldūs, o jang - sūrūs ir kartūs. Svarbiausia šioje dietoje išlaikyti in ir jang pusiausvyrą, valgyti vegetarinį maistą, siekiant, kad maistas būtų gerai virškinamas, nesikauptų toksinų ir šlakų.

Ši dieta pirmenybę teikia natūraliam, termiškai neapdorotam maistui. Grūdinės kultūros (daugiausia ryžiams) sudaro apie 60 proc. raciono. Apie 20-30 proc. valgiaraščio sudaro vaisiai ir daržovės, 5 proc. - gėrimai ir sveikuoliški desertai. Negalima valgyti mėsos, pieno produktų ir apdoroto maisto, alkoholio, cukraus ir kofeino. Valgomi ekologiški produktai be konservantų, užaugę savame krašte. Per 14 dienų galima numesti iki 4 kg svorio.

Trūkumai: Laikantis šios dietos virškinamajam traktui tenka gana didžiulis krūvis. Kadangi tai labai monotoniška dietai, tai gali labai greitai atsibosti. Jos ilgai laikytis nepatartina, nes galite pristigti kitų maisto medžiagų. Gali sutrikti kalcio ir geležies pasisavinimas, susilpnėti kontraceptikų poveikis.

Kopenhagos dieta

Tai viena populiariausių pasaulyje dietų. Ją sukūrė Kopenhagos medikai. Per 13 dienų galima atsikratyti net iki 10 kg svorio! Teigiama, kad laikantis šios dietos sparčiai tirpsta riebalai nuo šlaunų, pilvo ir klubų, taip pat nyksta celiulitas. Laikantis šios dietos ribojami angliavandeniai ir riebalai. Draudžiama vartoti duonos gaminius, makaronus ir bulves. Valgoma liesa jautiena, žuvis ir daržovės (išskyrus ankštines). Net patys dietos kūrėjai įspėja, kad jos negalima laikytis ilgiau kaip 13 dienų ir ne dažniau kaip kartą per metus. Ši dieta tinkama tik visiškai sveikoms moterims. Nerekomenduojama toms, kurios dirba sunkų fizinį, įtemptą protinį darbą, nes per dieną gaunama labai mažai kalorijų.

Trūkumai: Kopenhagos dieta yra labai ekstremali, nes per dieną organizmas gauna minimalų kiekį kalorijų (600-700 kcal). Tiek užtenka tik gyvybinėms funkcijoms palaikyti. Be to, staigus sulieknėjimas yra žalingas organizmui: kuo greičiau netenkama svorio, tuo greičiau jis vėl sugrįžta. Per mėnesį geriausiai numesti ne daugiau kaip 4 kg (per savaitę 0,5-1 kg). Negaunama kompleksinių angliavandenių, itin būtinų smegenims. Gali apimti dirglumas, apatija, silpnumas ir noras valgyti saldumynų. Taip pat sutrikti medžiagų apykaita, nes ši dieta prilygsta daliniam badavimui.

Dieta pagal kraujo grupes

Anot šios dietos kūrėjo dr. P. D. Adamo, skirtingų kraujo grupių atstovai nevienodai toleruoja tam tikrus maisto produktus. Valgant netinkamus, organizmas juos sunkiau virškina, prasčiau pasisavina, todėl tunkama. Šios mitybos teorijos esmė ta, kad skirtingų kraujo grupių žmonės turi teikti pirmenybę tam tikriems produktams, kuriuos organizmas geriausiai pasisavina. Kitų reikėtų valgyti saikingai arba iš viso vengti. I kraujo grupę turinčių žmonių virškinimo sistema geriausiai prisitaikiusi prie mėsiško maisto. II grupės žmonėms tinkamiausias vegetarinis maistas: daržovės ir grūdų produktai. III grupės - tinka beveik visi maisto produktai, tik patartina nepiktnaudžiauti duonos gaminiams, pomidorais, kiauliena ir vištiena. IV kraujo grupės atstovų organizmas prasčiau toleruoja šviežius pieno produktus, kiaulieną, jautieną, rūkytą mėsą ir t. t. Norint sulieknėti, per dieną patartina gauti ne daugiau kaip 1300 kcal. Per savaitę galima netekti iki 4 kg.

Holivudo dieta

Šioje dietoje nėra baltymų, o vyrauja angliavandeniai. Draudžiama valgyti mėsą, sūrį, pieno produktus, kiaušinius, žuvį. Iš angliavandenių siūlomi grūdai, rupi duona, bulvės ir kitos daržovės (išskyrus ankštines), vaisiai. Maistą geriausiai gaminti garuose, troškinti, virti arba valgyti termiškai neapdorotą. Per dieną būtina išgerti 2-3 litrus vandens ir suvartoti ne daugiau kaip 800 kcal. Laikantis šios dietos per savaitę galima numesti iki 5 kg svorio.

Trūkumai: Laikantis šios dietos galima pristigti baltymų, kurie labai svarbūs raumenims. Taip pat, negaunama organizmui reikalingų riebalų ir dėl to gali sutrikti medžiagų apykaita. Riebalai lygiai taip pat gyvybiškai reikalingi organizmo medžiagų apykaitai, kaip ir baltymai ar angliavandeniai. Maždaug 20-30 proc. dienos kalorijų turi būti gaunama su riebalais, o 2/3 šio kiekio turėtų būti augalinės kilmės. Pastebėta, kad kai mažai valgoma baltyminio maisto, didėja osteoporozės rizika, greičiau vysta, raukšlėjasi ir senėja oda. Tą atvirtina ir N. Kidman atvejis.