10 mitų apie sveiką mitybą

Skaityti komentarus (1) Rekomenduok draugui Spausdinti

Sąvoka „sveika mityba“ siejama su gausybe mitų. O ką apie juos sako medikai?

Mitas 1: Išskaidyta mityba yra naudinga ir padeda sulieknėti

Žmogaus virškinimo sistema sudaryta taip, kad ji gali virškinti įvairų maistą. Skrandžio gaminami fermentai ir tulžis leidžia vienu metu virškinti baltymus, angliavandenius ir riebalus.

Teiginys, kad maitinantis „sugrupuotais“ produktais padeda sulieknėti, yra klaidingas. Dvi žmonių grupės tam tikrą laiką vartojo sumažinto kaloringumo racioną. Viena iš jų buvo maitinama pagal išskaidytos mitybos principus, antrieji –maišytu maistu. Eksperimento pabaigoje paaiškėjo, kad abiejų grupių svorio pokyčiai buvo vienodi.

Tačiau kai kurios moterys juk pradėjusios rūšiuoti maistą, tikrai akivaizdžiai numeta svorio? Šis fenomenas yra gan lengvai paaiškinamas. Pradėję griežčiau rinktis produktus, žmonės ima nesąmoningai mažinti bendrą raciono kalorijų skaičių, todėl ir lieknėja.

Mitas 2: Negalima valgant skaityti arba žiūrėti televizorių: maistas blogai įsisavina, didėja gastrito pavojus.

Prancūzų dietologai teigia, kad žmonės, kurie valgo žiūrėdami televizorių, maistą įsisavina tiesiog puikiai. TV kulto puoselėtojai, kaip taisyklė, niekada neskuba. Jie lėčiau ir kruopščiau kramto maistą, taigi maistas į skrandį patenka gerai susmulkintas ir geriau permirksta skrandžio sultimis.  O štai tie, kurie valgo greitai ir skubėdami, iš tiesų turi daugiau šansų susirgti gastritu.

Mitas 3: Kuo mažiau vartoji riebalų, tuo geresnę turi figūrą. Todėl riebalų geriausia atsisakyti visai.

Iš tiesų, atsisakiusios dalies riebalų turinčių produktų, mes greičiausiai sulieknėtume. Tačiau riebalai yra ir naudingi, ir reikalingi. Be jų neįmanoma taisyklinga medžiagų apykaita. Esant riebalų stygiui, organizmas neįsisavina vitaminų A ir E, praktiškai nustoja gamintis lytiniai hormonai, greičiau sensta oda ir kenčia kepenys. Todėl riebalus, ypač augalinės kilmės, reikėtų riboti, tačiau visiškai jų atsisakyti nevalia. Geriausia valgyti kuo mažiau produktų, kurių sudėtyje yra paslėpti ir ne visada naudingi riebalai: dešrų, majonezo, sausainių, tortų.

Mitas 4: Nuo sviesto storėjama, nuo margarino – ne.

Augalinės kilmės margarine nėra cholesterino, todėl jis yra naudingas širdžiai ir sąnariams. Tačiau jo kaloringumas didesnis, nei sviesto. Jei svieste yra šiek tiek vandens ir baltymų, tai margarinas yra visiškai „grynas“ riebalas. Todėl „į kūną“ eina tiek sviestas, tiek margarinas.

Mitas 5:  Juoda duona daug naudingesnė už baltą, nes joje yra gerokai daugiau vitaminų bei nuo jos nestorėjama.

Tamsi duonos spalva visiškai nereiškia, kad joje yra daug ląstelienos. Rudą atspalvį duonai gali suteikti ir karameliniai dažikliai. Juodos ir baltos duonos kaloringumas praktiškai vienodas, todėl priaugti galima nuo bet kurios iš jų. Itin daug vitaminų turi duona su sėlenomis ir bemieliai iš stambaus malimo miltų kepti duoniukai.

Mitas 6: Kasdien būtina išgerti mažiausiai du litrus vandens: kuo daugiau geriate, tuo daugiau šlakų pasišalina iš organizmo.

Žodis „šlakai“ gydytojams kelia tik nesusipratimą. Nors žmogaus fiziologija ir biochemija išstudijuota pakankamai gerai, iki šiol taip ir nepavyko identifikuoti „šlakus“ kaip kokias nors konkrečias medžiagas.  Kartais „šlakais“ vadinamos visos iš organizmo pašalinamos toksiškos medžiagos. Čia galima tvirtai pareikšti, kad jų pašalinimo greitis visiškai nepriklauso nuo išgerto skysčio kiekio.  Todėl „išsivalyti“, pripildant  organizmą vandeniu, neįmanoma. Tačiau šiek tiek logikos tame vis tik yra.  Pastebėta, jog per parą išgeriančių apie 1,5-2 litrus skysčių žmonių inkstuose rečiau susidaro akmenys. Vartojant daug skysčių  taip pat galima išvengti ir vidurių užkietėjimo.

Mitas 7: Per vasarą prikaupę vitaminų, mes esame visiškai pasiruošę pasitikti šalčius.

Mūsų organizmas kaupia tik riebaluose tirpstančius vitaminus: A, E, D ir K. Vasaros metu suvalgytuose vaisiuose ir daržovėse yra daugiausia vandenyje tirpstančių vitaminų: C, folinės rūgšties. Šie vitaminai ilgai neišlieka organizme ir yra greitai pašalinami. Taigi, vaisius ir daržoves būtina valgyti visus metus. Žiemą ir vasarą vertėtų vartoti ir vaistinėse parduodamų polivitaminų preparatų.

Mitas 8: Jei norite nuslopinti apetitą, sukrimskite obuolį ar apelsiną.

Paaiškėjo, kad obuoliai ir kiti vaisiai ne slopina, o, atvirkščiai, didina apetitą. Tai patvirtina ir mokslas.

Saldūs, bet nekaloringi vaisiai pakelia cukraus lygį kraujyje. Taigi, organizmas išskiria insuliną, kuris sparčiai iš vaisių utilizuoja cukrų. Tačiau dar kurį laiką insulino lygis išlieka pakilęs ir iššaukia „žvėrišką“ apetitą.

Alkio jausmą galima numalšinti, išgėrus puodelį karštos nesaldintos žaliosios arbatos. Užkandai geriausiai tiks kukurūzų dribsniai ar nesaldūs duoniukai. Šiuos produktuose gausu taip vadinamų sudėtinių angliavandenių, verčiančių organizmą kaip reikiant paplušėti, tačiau tik minimaliai sukelia cukraus ir insulino lygį.

Mitas 9: Reikia valgyti kuo daugiau šviežių vaisių ir daržovių – tik taip aprūpinsime organizmą vitaminais.

Kai kurie „žiniuonys“ rekomenduoja kasdien suvalgyti iki trijų kilogramų žalių vaisių. Tačiau daugelis žmonių žalią ląstelieną virškina sunkiai. Ima pūsti pilvą, kamuoja rėmuo. Dėl didelio tūrio maistas greitai praeina pro viršutinius žarnyno skyrius ir nėra tinkamai apdorojamas. Taigi, nėra įsisavinami ir vaisiuose esantys vitaminai.

Viskame turime jausti saiką. Optimalus žalių ir apdorotų daržovių bei vaisių santykis sveikam žmogui turi būti 2:3.
Skrandžio ir žarnyno ligomis sergantys žmonės žalių daržovių ir vaisių turėtų vartoti dar mažiau.  O norint gauti būtinų organizmui vitaminų, patariama vartoti polivitaminų kompleksus.

Be to, negalima pamiršti, kad žmogaus virškinimo fermentai geriausiai virškina pirmiausia savo krašte augančius vaisius ir daržoves. Todėl kartais organizmui sunku susidoroti su didesniu egzotiškų užjūrio vaisių kiekiu, dėl ko sutrinka žarnyno veikla, prasideda alerginė reakcija.

Mitas 10: Vaisiai ir saldumynai valgomi tik desertui

Iš tiesų vaisinis desertas gali ilgam užstrigti pilname skrandyje. Tuomet jis praranda daugumą naudingųjų savybių ir apsunkina virškinimo procesą. Į pilną skrandį suvalgyti vaisiai dažniau iššaukia pilvo skausmus ir dujų kaupimąsi. Todėl vaisinis gardėsis bus naudingesnis, jei bus valgomas tarp valgių.

Taip pat ir saldumynų visiškai nebūtina palikti pietų pabaigai. Iki pietų suvalgyta mažutė šokolado plytelė net gali atlikti tam tikrą antiaperityvo vaidmenį – numalšinti „žvėrišką“ apetitą.

Viskas priklauso nuo to, kiek jūs esate alkana ir kada paskutinė kartą valgėte. Jei praleidote eilinį dienos valgį, pirmiausia suvalgykite porą saldainių, kelis šaukštelius uogienės ar ledų. Taip kraujyje greičiau atsiras gliukozės, alkio jausmas nuslops ir apsaugos jus nuo persivalgymo.