Ką gerti per karščius?

Rekomenduok draugui Spausdinti

Vasarą organizmas prisitaiko prie šiltojo sezono, spartėja medžiagų apykaita, gausiau prakaituojama, dažniau kamuoja troškulys. Kuo jį malšinti?

Be abejo, sveikiausia – tyras, švarus vanduo. Jis patikimai kovoja su troškuliu, padeda šalinti iš organizmo toksinus, normalizuoja medžiagų apykaitą ir virškinimą, pakankamas jo kiekis užtikrina, kad visos maistingosios medžiagos bus gerai paskirstytos po visus organizmo audinius. Tačiau ne paslaptis, kad kai kurie gėrimai ne tik malšina troškulį, bet ir saugo nuo įvairių negalavimų, papildo organizmo maistingųjų medžiagų atsargas, lėtina senėjimo procesus.

Jei oro temperatūra 21 – suaugusiam žmogui reikia 1,5 l skysčių per parą, temperatūrai pakilus iki 26 – jau 1,9 litro, o tvyrant 32 ir daugiau laipsnių karščiui – 3 litrų.

Tačiau versti savęs gerti per prievartą taip pat negalima. Skysčių perteklius – tai papildoma apkrova visiems vidaus organams, ypač inkstams ir širdžiai. Todėl patikimiausia – gurkšnoti nuolat ir po nedaug, taip geriausiai jaučiama, kiek būtent skysčių jums reikia.

Gaivina ne tai, kas šalta

Pernelyg šaltas vanduo skysčių deficito nekompensuoja. Tokie gėrimai ilgiau užsilaiko skrandyje, juose esančios mineralinės druskos ilgiau nepatenka į audinių ląsteles. Be to, šalti gėrimai aktyvina prakaito liaukų veiklą.

Karštyje rekomenduojama pirmenybę teikti ne šaltiems, o kambario temperatūros gėrimams. Troškulį geriausiai malšina nesaldinta žalioji arbata, negazuotas mineralinis vanduo, taip pat juodoji arbata, gira, naminis vaisių ar uogų kompotas, nesaldžios sultys.

Azijos šalyse per karščius gaivinamasi šviežiai plikyta žaliąja arbata. Joje esama vadinamųjų „šaltųjų“ elementų, kurie mažina kūno temperatūrą. Šie elementai aktyviausiai veikia kai arbata karšta. Ši arbata taip pat mažina osteoporozės, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų riziką, joje gausu flavanoidų, polifenolių ir antioksidantų, kurie saugo ląsteles nuo kenksmingo laisvųjų radikalų poveikio.

Ką gerti? Praktinės rekomendacijos

• Vanduo. Jis efektyviausiai padeda iš organizmo šalinti toksinus, gerina maistingųjų medžiagų įsisavinimą ląstelėse, drėkina gerklės, nosies ir ausų audinius. Renkantis mineralinį vandenį rekomenduojama atkreipti dėmesį, kiek jame mineralinių medžiagų – troškuliui malšinti tinkamiausias vanduo su minimaliu jų kiekiu. Pernelyg daug druskų skatina patinimus.

• Spanguolių sultys, morsas, spanguolių gaiva. Saugo nuo dantenų ligų, padeda įveikti šlapimo takų infekcijas.

• Pomidorų sultys. Padės numalšinti ir troškulį, ir alkį. Reguliariai geriant šias sultis be druskos stabdomi senėjimo procesai, jose esantis likopinas mažina onkologinių ligų riziką.

• Cirtrusinių vaisių sultys. Skiestos citrinų sultys (santykiu 1:10) atstato elektrolitų pusiausvyrą, riboja prakaitavimą. Tokią gaivą galima gerti vietoje mineralinio vandens. Ji padeda įveikti karščio sukeltą nuovargį, galvos skausmą, vangumą. Jei nemėgstate citrinų – panašiai veiks ir stipriai skiestos apelsinų sultys ar mineralinis vanduo su keletu skiltelių apelsino.

• Pienas. Jame gausu maistingųjų medžiagų, tačiau jame esančią laktozę daugybės žmonių organizmai pasisavina sunkiai: išgėrus pieno gali kamuoti skrandžio skausmai, pykinimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas. Jei pienas sukelia diskomfortą – verčiau jo atsisakyti.

• Juodoji arbata. Ji žvalina, nes čia gausu kofeino. Bet tuo pačiu ji trukdo organizmui pasisavinti kalcį, cinką ir geležį. Todėl nepatariama gerti arbatos valgant arba iškart po valgio. Geriau ją gerti iki valgio likus bent valandai.

• Žalioji arbata. Ji naudingesnė nei juodoji. Tik nevertėtų jos gerti su cukrumi, citrina arba pienu – šie produktai menkina jos naudingąsias savybes.

• Kava. Atlikta daugybė šio gėrimo tyrimų. Visų pirma ji – išsigelbėjimas hipotonikams. Šalina nuovargį, žvalina, didina darbingumą. Sveikų žmonių širdžiai ir kraujagyslėms ji netgi naudinga. Tačiau jei širdies veikla jau šlubuoja – kva kelia pavojų. Be to, ja piktnaudžiaujant išbalansuojama nervų sistema, smegenų veikla. Kenksmingiausia kava geriama ant tuščio skrandžio. Ji nerekomenduojama ir sergant skrandžio ligomis.

• Sultys. Jose gausu vitaminų – tai naudinga. Tačiau nepamirškite, kad šviežiai spaustose sultyse gausu ir kalorijų (kai kurios jų kaloringumu prilygsta vidutinei maisto porcijai), taip pat rūgšties, kuri žaloja dantų emalį, dirgina skrandį. Todėl norint atsigaivinti rekomenduojama šviežiai spaustas sultis skiesti vandeniu.

• Gazuoti gėrimai. Čia – visa puokštė „kenkėjų“: citrinos rūgštis ardo dantų emalį, cukrus aprūpina organizmą tuščiomis kalorijomis, o aromatinės medžiagos, dažikliai saldikliai, naudojami gaminant šiuos gėrimus, gali sukelti neprognozuojamų pasekmių – įvairias lėtines ligas, provokuoja alergines reakcijas.

Kas dar padės per karščius?

• Odos masažas leduku mankština kraujagysles, lygina odą, puikiaitiks papildant drėgmės kiekį odos paviršiuje.
• Kurį laiką palaikykite pirštų galiukus lediniame vandenuje, o tada jais lengvai pamasažuokite smilkinius. Puikiai tonuzuoja, suteikia žvalumo, šalina nuovargį ir galvos skausmą.

www.mama.lt