Apelsinas yra vienas iš seniausių žmogaus auginamų vaismedžių, auginamas jau daugiau kaip 4000 metų. Tikriausiai jis kilęs iš Azijos pietvakarių, bet dabar auginamas viso pasaulio subtropinio klimato kraštuose.
Ar daug žinote apie vaisius? |
|
Obuoliai
Obuolių maistinė vertė ir skonis labiausiai priklauso nuo veislės. Obuoliuose yra B grupės vitaminų, vitaminų C ir P, karotino, daug pektino, apsaugančio skrandžio bei žarnyno gleivinę, nes pasižymi mikrobus naikinančiomis savybėmis. Pektinas šalina iš organizmo ir kai kurias žalingas medžiagas. Valgant daug obuolių neužkietėja viduriai, o malio ir tartaro rūgštys neleidžia virškinimo trakte daugintis bakterijoms.Obuoliuose yra daug kalio, būtino normaliai širdies veiklai (100 g obuolių yra 135 mg kalio), jie nekaloringi, 100 gramų obuolių tiekia vidutiniškai 53 kcal arba 220 kJ energijos. Daug vertingų medžiagų yra obuolio odelėje, todėl ją reikia suvartoti. Obuoliai tinka tiek vaikams, tiek suaugusiems žmonėms, juos galima valgyti vienus, galima įpjaustyti į daržovių mišraines.Konservuoti obuoliai tinka su vištienos bei antienos patiekalais, o sultys puikiai malšina troškulį.
Kriaušės
Kriaušės auginamos viso pasaulio vidutinio klimato regionuose.
labai sultingi vaisiai. Jose daug vandens, tačiau mažai vitamino C ir mineralų.
Daugiausiai yra kalio (100 g kriaušių vidutiniškai yra 127 mg kalio), svarbaus normaliai širdies veiklai. Kriaušių sudėtyje esančios maistinės skaidulos aktyvina žarnyno veiklą. Kriaušių 100 g energinė vertė lygi 52 kcal arba 216 kJ.
Bananai
Bananai – labai kvapnus vaisius, sudėtyje turintis daug mineralinės medžiagos kalio (100 g bananų turi 370 mg kalio), būtino normaliai širdies veiklai. Bananuose gausu aminorūgšties triptofano, kuris virsta serotoninu, slopinamuoju smegenų neuromediatoriumi, sumažinančiu nervų sistemos aktyvumą. Taigi vakare, prieš miegą, pravartu būtų suvalgyti bent vieną bananą. Bananai tinka ir vaikams, ir suaugusiesiems, jie ypač tinka pagyvenusiems žmonėms, kuriuos kamuoja hipertenzija, sulėtėjęs virškinimas ir bendras silpnumas. Prinokę bananai aktyvina žarnyno veiklą, juos patartina valgyti užkietėjus viduriams ir sergant opa. Ne visiškai prinokę bananai turi sutraukiamųjų savybių, todėl naudingi viduriuojant ir sergant hemorojumi. 100 g bananų energinė vertė lygi 97 kcal arba 408 kJ.
Apelsinai
Apelsinas yra vienas iš seniausių žmogaus auginamų vaismedžių, auginamas jau daugiau kaip 4000 metų. Tikriausiai jis kilęs iš Azijos pietvakarių, bet dabar auginamas viso pasaulio subtropinio klimato kraštuose.
Apelsinas yra vienas iš seniausių žmogaus auginamų vaismedžių, auginamas jau daugiau kaip 4000 metų. Tikriausiai jis kilęs iš Azijos pietvakarių, bet dabar auginamas viso pasaulio subtropinio klimato kraštuose.
Apelsinai jau seniai tapo kasdien vartojamais vaisiais, jie yra malonaus skonio, puikiai žadina apetitą. Juose yra nemažai inozito, panašaus į vitaminus junginio, kuris reguliuoja medžiagų apykaitą, gerina virškinimą, teigiamai veikia nervų sistemą. Šie vaisiai ne tik skanūs, kvapnūs, gražūs, gaivinantys, bet ir labai vertingi. Jų sudėtyje gausu vitaminų ir mineralinių medžiagų, o į vitaminus panašios medžiagos bioflavonoidai – puikūs antioksidantai, saugantys žmogaus organizmą nuo žalingo kenksmingų medžiagų, laisvųjų radikalų poveikio, mažinantys ne tik aterosklerozės, bet ir vėžio atsiradimo riziką. Šių vaisių sudėtyje yra bakterijas naikinančių fitoncidų. Žiemą ir ankstyvą pavasarį – tai puikus natūralių vitaminų šaltinis, ir ne tik šie vaisiai, bet ir jų sultys bei sulčių kokteiliai, ypač biologiškai vertingi tie, kurie gaminami spaudžiant sultis iš šviežių vaisių.
Apelsinų minkštimas labai sultingas, jame daug pektininių ir dažančių medžiagų, bakterijas naikinančiu poveikiu pasižyminčių fitoncidų, mineralinių medžiagų. 100 gramų apelsinų yra 214 mg kalio, 44 mg kalcio, 25 mg fosforo, 17 mg magnio. Apelsinų sudėtyje daug vitaminų C, B1, B2, provitamino A. Netgi vienas apelsinas gali patenkinti vitamino C paros poreikį. Ypač rekomenduotina valgyti apelsinų sergantiesiems ateroskleroze, hipertonine liga, kepenų ligomis, podagra, nutukimu, o taip pat šių ligų profilaktikai. Apelsinai tinka ir vaikams, ir suaugusiesiems. Kiekvienam iš mūsų patartina namuose nuolat turėti apelsinų, valgyti juos, o taip pat išsispausti natūralių sulčių, kuriomis galėtų atsigaivinti visa šeima.
Apelsinams artimuose mandarinuose gausu pektininių medžiagų, vitaminų C, B1, B2, provitamino A, bioflavonoidų. Jie pasižymi puikiomis gaivinamosiomis savybėmis.
Citrina
Citrinoje, puikiame vitamino C ir bioflavonoidų šaltinyje, dar yra šiek tiek kalcio, fosforo, kalio ir karotino. Dėl savo rūgštumo kulinarijoje ji gali pakeisti actą. Citrinų sultys turi antiseptinių savybių ir tinka peršalus, laringito, reumato, alergijų bei viduriavimo simptomų palengvinimui ir profilaktikai.
Iš šviežių citrinų sulčių ruošiami padažai salotoms, gaivieji gėrimai, jų įlašinama į arbatą. Labai naudinga ir citrinos žievė: jos galima dėti į patiekalus dėl kvapo arba pasaldintą valgyti vieną kaip saldainį. Kad šis vaisius būtų kuo naudingesnis sveikatai, svarbu vartoti tik šviežias citrinas, o ne konservuotas jų sultis, ir suvalgyti jas kuo greičiau.
Greipfrutas
Šiame citrusiniame vaisiuje labai daug vitaminų A ir C, yra šiek tiek
mineralų: kalcio, fosforo ir kalio. Greipfrutuose taip pat gausu vitaminų D, P, B1, citrinų rūgšties, eterinių aliejų, pektininių ir dažančiųjų medžiagų.
Greipfrutai būna balti ir rausvi, rausvuosiuose vitamino A yra penkis kartus daugiau negu baltuosiuose. Rugsėjo - spalio mėnesį nuskintų greipfrutų sultyse yra daugiausia vitamino C, todėl jos naudingos peršalus ir karščiuojant.
Pikantiško skonio greipfrutų žievėje gausu bioflavonoidų, kurie kartu su vitaminu C stiprina dantenas, arterijas ir kapiliarus. Jie labai tinka atsigaivinti sergantiesiems ateroskleroze bei hipertonija.
Abrikosai
Iš Kinijos kilę abrikosai yra populiarūs sezoniniai vaisiai, prinokstantys birželio ir liepos mėnesiais. Tai puikus vitamino A ir kalio šaltinis.
Abrikosus rekomenduojama valgyti sergant plaučių ligomis. Juose daug vario ir kobalto, todėl šie vaisiai naudingi gydant anemiją. Be to, abrikosuose nemažai kalcio, silicio, fosforo ir vitamino C.
Nėštumo metu abrikosus reikėtų valgyti saikingai, o viduriuojant – visiškai atsisakyti.
Persikai 
Persikas kilęs iš Kinijos, kur buvo kultivuojamas tūkstančius metų. Europoje jį išpopuliarino romėnai, o į Šiaurės Ameriką šešioliktame amžiuje atvežė ispanų tyrinėtojai.
Persikai veda skanius vaisius, kuriuose daug beta karotino, geležies, kalcio, yra šiek tiek vitamino C ir niacino.
Nektarinai
Nektarinai – puikaus skonio ir aromato desertiniai vaisiai. Juose yra 70-90 % drėgmės. Angliavandenių sudėtyje vyrauja cukrūs.
Nektarinuose beveik nėra krakmolo, mažai ląstelienos, tačiau daug pektininių medžiagų. Nektarinuose vitaminų nedaug, tik kiek daugiau vitamino C. Jų sudėtyje labai daug kalio – mineralo, ypač svarbaus normaliai širdies veiklai. Taigi, sergantieji širdies ligomis nektarinus gali valgyti kuo dažniau.
Mangai
Mangai – ovalios ar apvalios formos kaulavaisiai. Jų būna labai įvairaus dydžio – maži kaip persikai ir stambūs, užaugantys net iki 25 cm ilgio bei 10 cm pločio. Vaisiai gali sverti 0,2-2,0 kg. Prinokusių vaisių žievelė yra plona, tačiau standi, elastinga, žalsvai geltona, kartais su rausvais arba oranžiniais plotais, nevalgoma. Vaisiaus minkštimas geltonas arba oranžinis, sunokusios slyvos tirštumo, kvapnus, turi neryškų sakų prieskonį, saldžiarūgštis. Jis sudaro 60-70 proc. viso vaisiaus svorio. Vaisiaus viduje slepiasi stambokas, tvirtai su minkštimu suaugęs kauliukas.
Mangai – ovalios ar apvalios formos kaulavaisiai. Jų būna labai įvairaus dydžio – maži kaip persikai ir stambūs, užaugantys net iki 25 cm ilgio bei 10 cm pločio. Vaisiai gali sverti 0,2-2,0 kg. Prinokusių vaisių žievelė yra plona, tačiau standi, elastinga, žalsvai geltona, kartais su rausvais arba oranžiniais plotais, nevalgoma. Vaisiaus minkštimas geltonas arba oranžinis, sunokusios slyvos tirštumo, kvapnus, turi neryškų sakų prieskonį, saldžiarūgštis. Jis sudaro 60-70 proc. viso vaisiaus svorio. Vaisiaus viduje slepiasi stambokas, tvirtai su minkštimu suaugęs kauliukas.
Mango tėvynė – Pietų Azija (Rytų Indija, Indonezija, Himalajai). Šis medis Indijoje auginamas daugiau nei 4000 metų. Žinoma, kad iki XVI a. čia buvo išvesta per trisdešimt šio tikrai vertingo vaismedžio veislių. Dabar pasaulyje jų suskaičiuojama apie tūkstantį. Europiečiai mango vaisius pirmąkart pamatė ir paragavo tik XVI-XVII amžių sandūroje, kai ispanai ir portugalai atgabeno juos iš savo kolonijų. Dabar mangai auginami visur, kur jiems augti palankus karštas ir drėgnas klimatas: Brazilijoje, Meksikoje, JAV – Kalifornijoje ir Floridoje, Afrikoje. Vis dėlto apie 80 proc. visų mangų užauginama Indijoje.
Mango vaisiai turi 11-20 proc. angliavandenių, šiek tiek baltymų, 0,2-0,5 proc. organinių rūgščių ir net 80 proc. vandens. Juose yra 60-900 mg vitamino C, karotino, vitamino E, B grupės vitaminų (B6, B3 – niacino, B5 – pantoteno rūgšties ir kitų, teigiamai veikiančių nervų sistemą, ypač patyrus stresą). Gausu mineralinių medžiagų (mikro- ir makroelementų): vario, magnio, mangano, kalio, cinko ir kt.
Mangai tinka vaikų ir suaugusių mitybai. Jie valgomi švieži, prinokę (kaip obuoliai ir kriaušės), iš vaisių spaudžiamos vertingos sultys su minkštimu, gaminami gaivieji gėrimai, ruošiamas marmeladas, želė. Mango gabalėliais paįvairinami desertai, jų dedama į pyragus ar patiekiama su ryžių patiekalais, pusryčiams skirtais javainiais, vaisių salotomis. Mangai dera su paukštienos, taip antienos ir kiaulienos patiekalais.
Azijos valstybėse (ypač ten, kur jie auginami), maistui suvartojama daug neprinokusių mangų. Neprinokę mangai apdorojami kaip daržovės - marinuojami, sūdomi, paruošiami su pipirais, actu, iš jų gaminamos salotos, troškiniai, verdamos sriubos.
Daug neprinokusių vaisių sudžiovinama ir iš jų gaminami mango milteliai. Šiais milteliais gardinami padažai, sriubos, dedama į prieskonių mišinius. Mangai yra privaloma visame pasaulyje garsaus indiškojo kario prieskonio sudedamoji dalis. Išradingos šeimininkės, ruošdamos ryžių patiekalus, būtinai prideda ir mangų.
Mango minkštime esančios medžiagos spartina organizmo medžiagų apykaitą, o tai labai svarbu turintiesiems antsvorio. Mangai tinka ir tiems, kuriuos kamuoja nemiga. Pastebėta, kad mangus gali valgyti net ir maži vaikai – jie nesukelia alergijos.
Į Lietuvą dažniausiai atvežama neprinokusių mangų. Kambario temperatūroje jie prinoksta per dvi savaites. Vaisių nederėtų pernokinti, nes pernokę vaisiai netenka jiems būdingo kvapo. Perpjovus prinokusį mangą, būtina jį greitai suvalgyti, nes ilgiau laikomas jis netenka skonio. Mangų, kaip ir kitų tropinių vaisių, nepatartina laikyti šaldytuve. Tačiau tie, kas nemėgsta jo pikantiško terpentiną primenančio prieskonio, prieš valgydami gali vaisius kiek palaikyti šaldytuve – nepageidautinas prieskonis dings.
Papajos
Šis saldus tropinis vaisius dažniausiai valgomas šviežias. Jame yra fermento papaino, kuris padeda virškinti baltymus, todėl naudingas dispepsijos (virškinimo sutrikimo) atveju. Be to, papajos padeda, kai kamuoja alergijos, kurias sukelia nepakankamai suvirškintų baltymų dalelės. Tropiniuose regionuose papaja ilgą laiką buvo vartojama kaip mėsos minkštiklis. Juose gausu beta karotino (provitamino A), vitaminų B ir C. Papajos vis dažniau vartojamos virškinimą gerinančių preparatų ir odos kremų gamyboje.Avokados
Kilusios iš Meksikos, Gvatemalos, Jamaikos ir Kubos, dabar avokados auginamos daugelyje tropinių ir subtropinių regionų, ypač Floridoje ir Kalifornijoje. Avokadose gausu vitaminų, mineralų ir aliejų.
Avokadų vaisiai nuo medžio skinami dar visai neprinokę, bet per 2-10 dienų įgyja jiems būdingą aromatą ir skonį. Prekybos centrai siūlo kokybiškų avokadų, tačiau nupirktus dar kietas avokadas reikia panokinti - suvynioti į popierių ir laikyti kambario temperatūroje, kol suminkštėja. Maistui tinkami esti tada, kai, nestipriai paspaudus pirštu, atsiranda nedidelis įdubimas, o, papurčius vaisių, girdėti viduje esančio kauliuko barškėjimas. Beje, avokados nelaikomos šaldytuve. Tai puikus augalinių baltymų šaltinis, todėl avokados dažnai rekomenduojamos žindančioms motinoms. Beje, avokados sudėtyje turi ir riebalų. Tai vienintelis vaisius, turintis pakankamai didelį riebalų kiekį.
Avokadų vaisiai nuo medžio skinami dar visai neprinokę, bet per 2-10 dienų įgyja jiems būdingą aromatą ir skonį. Prekybos centrai siūlo kokybiškų avokadų, tačiau nupirktus dar kietas avokadas reikia panokinti - suvynioti į popierių ir laikyti kambario temperatūroje, kol suminkštėja. Maistui tinkami esti tada, kai, nestipriai paspaudus pirštu, atsiranda nedidelis įdubimas, o, papurčius vaisių, girdėti viduje esančio kauliuko barškėjimas. Beje, avokados nelaikomos šaldytuve. Tai puikus augalinių baltymų šaltinis, todėl avokados dažnai rekomenduojamos žindančioms motinoms. Beje, avokados sudėtyje turi ir riebalų. Tai vienintelis vaisius, turintis pakankamai didelį riebalų kiekį.Avokados – malonaus skonio ir aromato vaisiai. Jų sudėtyje yra vertingų baltymų, riebalų ir angliavandenių. Minkštime susikaupia 15-35% riebalų, 1,5–2,1% gerai įsisavinamų baltymų, mineralinių medžiagų, ypač vario, vitaminų C, E, D, K, B1, B2, B6, biotino, karoteno. Vaisiuose yra ir lecitino, teigiamai veikiančio nervų sistemą bei mažinančio aterosklerozės riziką. Vaisiai yra labai kaloringi - 100 g jų tiekia 224 kcal.
Avokados – dažniausiai valgomos šviežios. Jos puikiai tinka salotoms ir šaltiems patiekalams. Avokadų minkštimas labai dera su žuvimis ar krabais. Jų galima pridėti gaminant šaltas sriubas, padažus ar majonezus.
Avokados yra naudingos žmonėms, kurių kraujyje mažai cukraus (hipoglikemija), nes jose yra specialaus cukraus, manoheptulozės, kuri apriboja insulino išsiskyrimą, ir, priešingai rafinuotam baltajam cukrui, užkerta kelią hipoglikemijai. Avokados ilgam numalšina alkį. Be to, tai naudinga sudedamoji dalis bet kokiame racione.
Rambutanai
Rambutanai kilę iš vakarų Malaizijos ir Sumatros. Pastaruoju metu auginami beveik visoje pietryčių Azijoje, Šri Lankoje, Zanzibare, Filipinuose, Tailande. Jų vaisiai padengti įvairiausio ilgio plaukeliais, kurie apsaugos juos nuo išdžiūvimo.
Šio augalo vaisiai pailgai apvalūs, užauga iki 5-6 cm ilgio ir yra apie 5 cm diametro. Tai tikri ličio „pusbroliai”, tik kiek įvairesnio skonio - įvairesnis rūgštumo ir saldumo diapazonas bei žymiai
aromatingesni, lyginant su ličiais.100 g rambutano vaisių randama 0,8 g baltymų, 14,5 g angliavandenių, pakankamai dideli kalcio kiekiai (25, mg). Juose taip pat yra iki 3 mg geležies ir 20-45% vitamino C.
Vaisiaus viduje yra baltas, sultingas, labai malonaus skonio minkštimas, kuriame yra maža nevalgoma sėklutė. Rambutanai dažniausiai valgomi švieži. Rambutano vaisių taip pat galima dėti į įvairiausias vaisių salotas, daržovių mišraines ar salotas su žuvimi, kurioms jie suteiks pikantiškumo. Jie gali būti vartojami kaip labai gaivus priedas ir prie sūrio.
| Autorius: | www.tavokunas.lt |
Asmeniškai TAU dietologo sudarytas valgiaraštis
Honney
Velvet
Rose
Tyanne