Kad neapsinuodytume maistu

Vasarą visada padaugėja per maistą plintančių infekcijų. Kaip neapsinuodyti maisto produktais?

Važiuojant lengvuoju automobiliu trumpai savaitgalio iškylai į gamtą (į mišką ar paplūdimį), neverta vežtis daug įvairaus maisto. Jei vešitės greitai gendančius maisto produktus, maistas gali sugesti jau bevažiuojant, ypač jei diena karšta. Tiesa, produktus apsaugotų nešiojamas šaldymo krepšys ar speciali dėžė su ledo gabaliukais.

Žinoma, visai netinka krepšių su maistu dėti ant automobilio palangės, kuri nuo saulės smarkiai įkaista. Atvažiavus į vietą, mašiną, jei joje liko krepšiai su maistu, būtina pastatyti pavėsyje. Užkandžiaudami stebėkime, kad krepšiai su valgiais nepatektų į saulę.

Ypač greitai genda visi pieno, mėsos ir žuvų, kulinarijos gaminiai, daržovių mišrainės, tortai ir pyragaičiai su kremu. Šiuos produktus laikykite šaltai (ne aukštesnėje kaip +8 laipsnių C temperatūroje) nuo pagaminimo iki valgymo. Tačiau net ir tokiomis sąlygomis vartojimo laikas ribotas - paprastai 2-3 paros, todėl pasižiūrėkite, koks realizavimo laikas pažymėtas ant pakuotės.

Nesilaikydami šių reikalavimų, rizikuojame apsinuodyti.

Tačiau ir iš pažiūros šviežias, geros išvaizdos produktas gali būti pavojingas, jei į jį patekę mikrobų, sukeliančių dizenteriją, salmoneliozę, kampilobakteriozę, listeriozę, stafilokokinės kilmės apsinuodijimus. Užkrėsto mikrobais maisto neatskirsi, nes nepakinta nei maisto vaizdas, nei skonis. Geriau būti atsargiems. Palankiausia temperatūra mikrobams daugintis yra +37 laipsniai C, tačiau pakanka ir kambario temperatūros. Tokiomis sąlygomis mikrobai dauginasi gana greitai, ir jau po 2-4 valandų jų pakanka, kad žmogus susirgtų. Be to, gamtoje tiesiog būtina maistą laikyti uždaroje taroje ir saugoti nuo graužikų, vabzdžių bei kitų gyvūnų.

Jei vykstate turistiniu autobusu į užsienį, prieš kelionę būtinai išsiaiškinkite, ar autobuse yra šaldytuvas, nes nuo to priklauso, kokį maistą vežtis. Jai kelionėje yra sąlygos laikyti maistą šaltai, galima pasiimti net ir greitai gendančių produktų, tačiau tik tiek, kiek suvartosite iki leistino termino. Kai kurie maisto produktų, kaip vištienos ir kitos mėsos vyniotiniai, slėgtainiai, šaltiena, mišrainės, blyneliai su virtos mėsos įdaru, kepenų paštetas, konditerijos gaminiai su kremu, yra itin epidemiologiškai pavojingi. Šių produktų atsisakykite.

Kad nesusirgtumėte, kelionėje labai svarbu visada kruopščiai nusiplauti rankas prieš valgį. Turėkime muilą, rankšluostuką ar drėgnų servetėlių. Šito reikalaukime iš vaikų, juk jie negalvodami griebia maistą neplautomis rankomis. Vandens rankoms nusiplauti pravartu turėti su savimi (butelyje). Vandens visada rasite pakelės degalinėse, užeigose, pas kaimo gyventojus arba nusiprausite šaltinio ar ežero vandeniu. Blogiausiu atveju, jei nėra sąlygų nusiplauti rankų, imkime maistą su servetėle (traškučius, duonos riekelę ar vaisius). Servetėle pasirūpinkime iš anksto. Indų plauti atvirų telkinių vandeniu negalima!

Jei neturite nešiojamo šaldymo krepšio, o autobuse ar nakvynės vietoje nėra nei šaldymo įrenginių, nei vėsių patalpų, neimkite greitai gendančių produktų. Jokiu būdu negalite vežtis pieno, grietinėlės, ledų, varškės ir konditerijos su kremu, virtos ar keptos mėsos ir žuvies gaminių, mišrainių, dešrelių, faršo, karšto rūkymo žuvies ar vištienos.

Iš pieno produktų pasiimkite kefyro ar rūgpienio, jogurto, sviesto ar margarino, fermentinio ar lydyto sūrio, taip pat šviežių plautų žalumynų. Visa tai būtina suvartoti ne vėliau kaip po 2-3 valandų.

Tai ką gi valgyti? Kelionei tiks duona, batonai, šalto rūkymo dešra, kumpis, lašiniai, kietai virti kiaušiniai, švieži pomidorai, agurkai. Nepakeičiamas maistas turistams - sausainiai, džiūvėsiai, mėsos ar žuvų pramoniniai konservai. Nuo gamintų namie, ypač iš grybų, neretai susergama itin pavojinga liga - botulizmu. Esant galimybei išsivirti tinka sausi produktai: kruopos, makaronai, įvairūs dribsniai, sausi pusryčiai, sojos produktai. Tai sveika ir maistinga. Verta pasiimti šokolado plytelę, razinų ir riešutų. Šie gardėsiai užima nedaug vietos. Razinas prieš valgydami kruopščiai nuplaukite. Atsargūs būkite su žemės riešutais. Kai kurie žmonės jiems alergiški. Net nuo vieno suvalgyto riešuto jie gali staigiai mirti.

Poilsiaujantieji gamtoje labai mėgsta šašlykus. Svarbu, kad mėsa būtų gerai iškepusi, tada žus pavojingos bakterijos. Temperatūra gabalo viduje turi būti ne žemesnė kaip 80-90 laipsnių C.

Į kelionę mėgstame vežtis vakuume sufasuotus mėsos pusfabrikačius, plonais griežinėliais supjaustytus mėsos kulinarijos gaminius. Patogu - atsidarai ir valgai, tačiau juose nemažai konservantų. Kitas pavojus - produktai vakuuminėje pakuotėje yra ideali terpė daugintis kampilobakterijoms, sukeliančioms ligą žmonėms ir laukiniams bei naminiams paukščiams, naminiams gyvūnams. Kampilobakterijos mėgsta drėgną aplinką, kurioje mažai deguonies. Produktų vakuuminėje pakuotėje negalima atšildyti, o paskui vėl atšaldyti. Jei pakuotėje matyti susikaupusio skysčio, tokio geriau nepirkite. Tačiau jeigu bakterija nepateko prieš pakavimą į pakuotę, tai ir vėliau ji ten neatsiras. Bakterija gali tik pasidauginti.

Per pieno produktus neretai plinta dizenterija. Ji pavojinga tuo, kad užsikrečiama ne tik nuo infekuoto suvalgyto maisto, bet ir buitinio sąlyčio būdu. Ypač rizikinga pirkti pieną, supiltą į abejotino švarumo butelius ar bidonus, laikomą kelias valandas be šaldymo, pakelėse, turguose ar iš privačių asmenų. Melžiant nešvariai į pieną gali patekti galvijų fekalijų, ne mažesnį pavojų kelia neplautos melžėjos rankos.

Jei vis dėlto negalite atsispirti šviežio pieno poreikiui, jį gerkite tik virintą. Tai ypač svarbu vaikams. Atsargiai vartokite iš kaimiško pieno pagamintą grietinę, varškę ar sūrį, nes paprastai juos valgote be šiluminio apdorojimo. Jei yra galimybė, pirmenybę teikite pasterizuotai pieno produkcijai, nes ji kur kas patikimesnė.

Ypač rizikinga pirkti pieną, supiltą į abejotino švarumo butelius ar bidonus,  pakelėse, turguose ar iš privačių asmenų.