Ar rizikuojame sveikata būdami vegetarais?

Šiuolaikiniai mokslininkai pateikė statistinius duomenis, kad šalyse, kur mažai vartojama ar nevartojama mėsa geležies trūkumo sukelta anemija (mažakraujystė) yra 6-8 kartus dažnesnė nei Šiaurės Amerikoje ir Europoje. (http://lt.wikipedia.org/wiki/Anemija).

Dar vienas nerimą keliančios medicininės išvados buvo pateiktos JAV Šv. Louis Universiteto Ligoninės neurologijos departamento (beje indų kilmės) gydytojo Niranjan N Singh. Vitaminas B12 reikalinga raudonųjų kraujo kūnelių brendimui kaulų čiulpuose. Deja vitamino B12 augaliniuose produktuose beveik nėra, o gyvūniniuose produktuose jų nedaug. Žmogaus organizmas saugo vitamino B12 atsargas kepenyse. Jei dietoje neužtenka vitamino B12,  sveikatos negalavimai dėl vitamino nepasisavinimo pasireiškia tik po 2-5 metų, o visiškas vitamino trūkumas, nepakankamumas ir su tuo susijusios ligos (ypač vegetarams) išsivysto tik po 10-20 metų.

Ar verta nerimauti tiems, kurie vartoja mažiau gyvulinės kilmės produktų ar visiškai jų atsisako dėl religinių, etinių ar kultūrinių priežasčių? Pasigilinkime į Indų filosofijos Ajurvedos teorijas apie vegetarizmą, mažakraujystę ir subalansuotą dietą.

Ir Ajurvedos mokslas ir šiuolaikinė medicina sutinka, kad geležies trūkumo sukelta anemija yra dažniausias anemijos tipas.

Senovės Indų išminčiai tapatino geležį su Marsu. Marsas – kovotojas ir užkariautojas, asocijuojamas su krauju, kova ir išgyvenimu. Marso planeta yra ryškiai raudonos spalvos, tuo tarpu geležis tampa raudona vykstant oksidaciniams procesams. Viena iš ryškiausių geležies savybių yra įsimagnetinti ir pritraukti kitus metalinius objektus. Čia pasireiškia geležies – užkariautojos simbolika ir sutapatinimas su Marsu.

Ajurveda teigia, kad geležis yra pats svarbiausias iš visų žmogaus organizmui reikalingų mineralų. Šiuolaikinė medicina patvirtina, kad geležis yra pagrindinė hemoglobino sudėtinė dalis. Hemoglobinas, raudonųjų kraujo kūnelių baltymas, neša deguonį iš plaučių į kūno audinius ir parneša dalį CO2 iš audinių į plaučius. Kai organizmas su maistu negauna pakankamai geležies, sumažėja deguonies išnešiojimas krauju į organizmo audinius. Taip pat ši anemijos forma dažnesnė moterims nei vyrams dėl menstruacijų metu prarandamo kraujo.

 

Vienas iš pagrindinių prevencinių ir terapinių būdų atstatyti geležies kiekį kraujyje yra teisinga mityba. Teisingai suplanuota mityba gali pakoreguoti geležies trūkumą. Deja daugiausia geležies yra mėsoje, žuvyje, paukštienoje, kiaušiniuose...

Šiuolaikinės medicinos tyrimai teigia, kad vidutiniškai 60% geležies pasisavinama valgant gyvulinės kilmės geležies turinčius produktus, o tik 10-20% geležies pasisavinama iš augalinės kilmės produktų ir daržovių. Augalinės kilmės geležies forma, turinti trivalentės geležies, yra  daug sunkiau pasisavinama ir tai atsitinka vykstant sudėtingiems oksidaciniams procesams organizme (pavyzdžiui dalyvaujant vitaminui C). 

Vegetarams nelabai patiks žemiau pateikti produktai:

Esant mažakraujystei nevegetarinio maisto pasirinkimo racionas yra gana įvairus: kepenys, sardinės, silkė, lašiša, menkė, plekšnė, aviena, kietas fermentinis sūris, kiaušiniai ir jų baltymai.

Vitamino B12   augaliniuose produktuose beveik nėra, o gyvūniniuose produktuose jų nedaug  - kepenyse, inkstuose, širdyje, mėsoje, žuvyje, piene ir kiaušiniuose.

Folio rūgšties daugiausiai visose žalialapėse daržovėse (petražolės, špinatai, salotų lapai), o taip pat kepenyse, inkstuose, kiaušiniuose, motinos ir karvės piene, mielėse.

Ką daryti vegetarams? Vegetarai nustebs išgirdę, kad Ajurvedos senuosiuose raštuose minimi net keli sriubos receptai pagaminti iš jautienos ar vištienos sultinio. Senovės ir šiuolaikiniai Ajurvedos gydytojai siūlo išsekusiems, po ligos, kelionės, anemijos, tuberkuliozės, AIDS ligoniams valgyti sriubą pagamintą verdant jaučio ar vištos kaulus. Ilgai verdant gyvulinius kaulus išsiskiria labai vertingas kaulų čiulpų skystis (reikalingas raudonųjų kraujo kūnelių brendimui), kuris kartu su Ajurvediniais vaistiniais augalais sustiprina išsekusių ligonių ojas (imunitetą).