Kuo pavojingi riešutai

Rekomenduok draugui Spausdinti

Riešutai nuo senovės naudojami maisto gamyboje, nes kiauto viduje yra vertingas maistingas branduoliukas, kuris daugeliui pasaulio tautų tapo nepakeičiamu maisto produktu. Iš riešutų ir kevalų daro aliejus, dažus, lynus, šveitiklius. Riešutai naudojami gaminant pagerintus duonos gaminius, kaip priedai ir įdarai konditerijoje.

Riešutai būna įvairūs – graikiški, kedrų, pistacijos, datulės, žemės riešutai, migdolai, kešju ir kiti, tačiau visi jie nuo kitų vaisių skiriasi tuo, jog jų sudėtyje yra daug baltymų ir ypač riebalų, dėl ko riešutai yra labai kaloringi – nemažiau 600-700kcal/100g. Tai duonos kaloringumą viršija 3-3,5 kartus, mėsos – 4-6 kartus, daržovių, vaisių ir uogų – 10-15 kartų. Riešutuose yra 8-25? baltymų, kurie turi subalansuotą aminorūgščių sudėtį. Riebalų riešutuose yra 40-60?, didžiąją jų dalį sudaro vertingos riebiosios rūgštys, tame tarpe linoleinė ir linolenoinė rūgštys. Iš angliavandenių, didžiąją dalį sudaro paprastieji cukrūs ir krakmolas. Iš kitų mitybinių medžiagų reikšmingiausios yra kalis, fosforas, kai kuriuose riešutuose – kalcis ir magnis. Riešutuose yra ir mikroelementų – kobalto, vario, nikelio, manganas. Be to, juose gausu vitaminų – A, B grupės, o šviežiuose nekepintuose riešutuose yra vitamino C. Ypatingą reikšmę turi riešutų aliejuose esantis tokoferolis – vitaminas E.

Greta natūralių riešutų, pardavime būna daugybė kepintų, sūdytų, glazūruotų (šokolade, vaisinėje glazūroje) riešutų. Šių produktų mitybinė vertė kiek sumažėjusi dėl terminio apdorojimo, o kaloringumas didesnis lengvai įsisavinamų angliavandenių dėka.

Kepintų riešutų mėgėjams reiktų atminti, jog stipriai juos apkepinus (apdirbus vaisius orkaitėje aukštoje temperatūroje ilgiau nei 7-15min.), riešutai netenka savo naudingųjų savybių, todėl geriau tik padžiovinti ir pakaitinti neilgiau 3-5 min. tačiau geriausia valgyti neapdirbtus ir nevalytus riešutus.

Riešutų keliamas pavojus

Daugumos riešutų prieš vartojimą visiškai nebūtina termiškai apdoroti. Tačiau yra išimčių – pavyzdžiui, migdoluose yra 3-5? glikozido amigdalino, kurio skilimo produktai suteikia kartumo skonį ir savotišką migdolams būdingą kvapą. Migdolo branduolyje yra fermento emulsino. Jo poveikyje amigdalinas skyla ir išsiskiria sinilinė rūgštis (ciano vandenilis) – vienas stipriausių nuodų. Todėl pavojinga valgyti žalią kartų migdolą. Apdirbus termiškai, emulsinas suyra, o nepakitęs amigdalinas nepavojingas.

Žali kešju riešutai į pardavimą nepatenka, nes tarp kevalo ir riešuto yra aitri medžiaga kardolas. Patekęs ant odos kardolas sukelia rimtus cheminius nudegimus ir alergines reakcijas. Todėl prieš patenkant riešutams į prekybą, jie atsargiai išlukštenami ir yra apdorojami termiškai, po ko pavojingam medžiaga suyra.

Be to, reikėtų atminti, jog riešutų baltymai yra stiprūs alergenai, kurie gali sukelti alergines reakcijas, tokias kaip odos bėrimas, kosulys, čiaudulys, virškinimo sutrikimas ar net anafilaksinis šokas, ypač vaikams. Stipriausiu alergenu laikomas žemės riešutų baltymas. Todėl riešutai, ypač žemės, turėtų būti pašalinti iš alergiškų žmonių mitybos raciono. Nepamirškite, jog riešutai naudojami ir maisto produktų gamyboje. Žemės riešutai ir jų aliejus dedami į duonos gaminius, jogurtus, šokoladą, desertus, košes ir kt. Todėl, jeigu jūsų vaikas netoleruoja riešutų, atidžiai studijuokite produktų etiketes, kad išvengtumėte nepagedaujamų reakcijų. Jei vis tik „uždraustas“ komponentas papuolė į jūsų ar mažylio racioną, ir pasireiškė alergija, kreipkitės į gydytoją, o jei atsirado dilgėlinė ar Kvinkės edema – kvieskite greitąją pagalbą.

Puslapiai:   1     2