Ekologiškas maistas (I dalis)

Rekomenduok draugui Spausdinti

Sveika gyvensena daugumai mūsų siejasi su teisinga mityba. Niekas žmogaus negąsdina labiau nei laidos ir straipsniai apie užnuodytą maistą, pavojingus priedus ir grėsmingus nitratus. Iš tiesų padėtis nėra tokia tragiška, kaip bando įtikinti kai kurie žurnalistai.

Tačiau taip pat kvaila būtų numoti į viską ranka ir paversti savo skrandį šiukšliadėže. Kaip atrasti aukso vidurį?

Esame tai, ką valgome

Prancūzų filosofas Julienas Offroy de la Mettrie yra pasakęs: "Esame tai, ką valgome." Šią frazę girdėjome tūkstančius kartų, bet kiekvienas ją supranta savaip.

Niekam nebekelia abejonių tai, kad mūsų fizinė sveikata labai priklauso nuo mitybos. Netinkama mityba gali sukelti tiek trumpalaikių sutrikimų, tiek ilgalaikių susirgimų, kartais netgi tampa mirties priežastimi. Nutukimo sukeltos komplikacijos kai kuriose ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse yra viena iš dažniausių mirties priežasčių (pvz., JAV tai yra antroji mirties priežastis po rūkymo sukeltų ligų).

Meškos paslaugą daro ir pastarąjį šimtmetį į maisto gamybą intensyviai besibraunanti chemijos pramonė. Trąšos, pesticidai, E priedai maiste - visa tai siejama su padidėjusiu alergijų, astmos, onkologinių ir kitokių susirgimų skaičiumi.

Įdomiau yra tai, kad maistas gali lemti mūsų elgseną ar charakterį, kitaip tariant - dvasinę būseną. Teigiama, kad žuvis, kurioje gausu polinesočiųjų omega-3 riebalų rūgščių, gerina smegenų darbą. Bananai dėl juose esančio alkaloido karmino turi antidepresinį poveikį.

Endorfinų, dar vadinamų laimės hormonais, yra šokolade ir avižose. Rūgštynės, špinatai, ridikai padės esant įtampai ir nuovargiai. Panašias maisto savybes galime vardyti be galo. Tašką ant "i" padėjo gydytojai psichiatrai, kurie sako, kad bet koks neskanus maistas gniuždo psichiką.

Daro įtaką genomui

Sunku patikėti, bet mūsų mityba gali daryti įtaką netgi mūsų genomui, kuris iki šiol atrodė išorinių jėgų nepajudinamas. Pasirodo, tai, ką mes valgome, gali lemti ne tik mūsų sveikatą, išvaizdą ar gabumus, bet ir... mūsų vaikų, kurių kada nors susilauksime! Visa tai tyrinėja gana nauja molekulinės biologijos atšaka epigenetika.

Tirdami, kokią įtaką DNR kodui turi gyvenimo būdas, mokslininkas Randy Jirtle'as iš Durhamo Duke'o universiteto (JAV) ir jo kolega Robertas Waterlandas skyrė žvalumo suteikiančią dietą storiems geltoniems agučiams, į peles panašiems graužikams. Jų genome esantis genas lemia geltoną kailio spalvą, ėdrumą, polinkį sirgti vėžiu ir cukriniu diabetu.

Praturtinę jų parašą vitaminu B12, folio rūgštimi ir cholinu, mokslinininkai sulaukė netikėto efekto - jaunikliai, kuriuos atsivedė taip maitinamos patelės, buvo nepanašūs į savo tėvus: jie buvo liekni, rudi, nesirgo vėžiu, cukriniu diabetu ir iki amžiaus galo išliko vikrūs bei gyvybingi. Taip maistu buvo nuslopintas tam tikras genas. Panašių tyrimų buvo atlikta ir daugiau.

Tai įrodo, kad mes galime valdyti savo genomą. Kartu tai užkrauna mums ir nemenką atsakomybę - galima susitaikyti su tuo, kad mūsų gyvenimo būdas lemia mūsų sveikatą ir savijautą, tačiau ne juokas suvokti, jog jis gali lemti netgi tai, kokie bus mūsų vaikaičiai ir provaikaičiai.

Ekologiškas maistas

Atrodo, pats paprasčiausias būdas tinkamai pasirūpinti ne tik savo ir artimųjų sveikata, bet ir viso pasaulio ateitimi - rinktis tik ekologiškus produktus.

Kas yra ekologiški produktai? Tai aukštos kokybės maistas, pagamintas darant minimalų poveikį aplinkai. Jų sudėtyje nėra sintetinių maisto priedų ir genetiškai modifikuotų produktų, jie neužteršti cheminėmis medžiagomis; išauginti rūpinantis aplinka, nenaudojant cheminių trąšų ir sintetinių pesticidų; ekologiniuose ūkiuose dirbantys žmonės nėra veikiami chemikalų.

Kokia ekologinio maisto nauda? Ekologinis maistas yra įvairesnis, šviežesnis, skanesnis, maistingesnis ir švaresnis. Be to, ekologinė žemdirbystė palaiko regiono ar vietos ekonomiką, leidžia pažaboti monopolijas, nealina dirvos, mažina jos eroziją, tausoja neatsinaujinančius energijos šaltinius, išsaugo bioįvairovę.

Kaip atskirti? Nepasiduokite tokiems rinkodaros triukams, kai produktai ženklinami įvairiais "Eko", "Sveikas", "Natūralus" ir pan. ženklais ar klijuojamos žalios, augaliniais motyvais puoštos etiketės, bandant sukurti ekologiškumo iliuziją. Tikrai ekologiška produkcija yra griežtai reglamentuojama ir kontroliuojama ir turi būti pažymėta specialiais ženklais.

Lietuviškų ir atvežtinių produktų žymėjimas

Lietuvoje šiuo metu patvirtintas ovalo formos žalios spalvos ženklas su užrašu "Ekologinis žemės ūkis".

Nuo 2010 m. sausio 1 d. nauju ekologiškų produktų ženklu turi būti žymimi visi rinkai tiekiami sertifikuoti Lietuvoje išauginti ir/arba pagaminti bei paruošti ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai (taip pat ir akvakultūros), skirti žmonių arba ūkinių gyvūnų maistui.

Dauguma šalių turi savo ekologiškų produktų sertifikavimo ženklą. Ir ne tik šalys - savaip ekologiškus produktus ženklinti gali kiekvienas regionas, ūkis ar netgi prekybos centras.

Vis dėlto nuo 2010 m. liepos 1 d. visus fasuotus ekologiškus gaminius, pagamintus bet kurioje ES valstybėje ir atitinkančius būtinus standartus, privaloma ženklinti naujuoju ES ekologiško maisto gaminio logotipu (lapas iš žaliame fone išdėstytų žvaigždžių).

Juo gali būti ženklinami ir importuojami gaminiai. Kartu su ES ženklu gali būti naudojami ir kiti - privatūs, regioniniai ar nacionaliniai logotipai.

 Kitoje dalyje aptarsime turgelių pliusus ir minusus bei apibendrinsime ekologiško maisto temą.