Cholesterolis

Skaityti komentarus (20) Rekomenduok draugui Spausdinti

Cholesterolis – į riebalą panaši medžiaga iš gyvulinės kilmės sterinų grupės. Abejotina, ar galima tvirtinti, kad cholesterolio lygio padidėjimas kraujyje būtinai sąlygos susirgimą ateroskleroze, nors ir yra jos atsiradimo rizikos faktorius. Be to, greta neigiamos pusės yra žinomos teigiamos fiziologinio cholesterolio vaidmens pusės: jis įeina į audinių ir ląstelių sudėtį, reguliuoja ląstelių membranų skvarbą maistinėms medžiagoms ir jų skilimo produktams, sulaiko audiniuose drėgmę ir užtikrina vidinį slėgį ląstelėje, dalyvauja tulžies rūgščių, antinksčių žievės hormonų, vitamino D, lytinių hormonų susidaryme ir virsme.

Cholesterolis pagrinde susidaro  kepenyse 1,5 – 2,5 g per parą. Su maistu jo patenka apie 0,5 g. Iš to seka, kad nereikalingo cholesterolio kaupimosi priežastis – tai jo susidarymas organizme ir sulėtintas išvedimas iš jo, ką skatina perteklinis gyvulinių riebalų, turinčių daug riebių rūgščių, vartojimas.

Cholesterolis yra tik gyvulinės kilmės produktuose. Daugiausia jį turi (mg, 100 g valgomosios produkto dalies): vištos kiaušinis – 570, olandų sūris – 520, jautienos inkstai – 300, jautienos kepenys – 270, kiaulienos kepenys – 130. Verdant mėsą bei žuvį prarandama iki 20% cholesterolio.

Reikia žinoti, kad staigus cholesterolio apribojimas maisto racione sąlygoja jo susidarymo kiekio padidinimą organizme. Fizinės apkrovos metu riebių rūgščių ir gliukozės apykaitos produktai yra mažiau naudojami šios medžiagos sudarymui. Pas sveikus jaunus žmones, cholesterolio perteklius maiste gali net laikinai stabdyti jo susidarymą. Tačiau senyvame amžiuje, esant mažai judriam gyvenimo būdui, sulėtėjus apykaitos procesams, perteklinis cholesterolio vartojimas apsunkina sutrikusią medžiagų apykaitą. Tačiau net esant šioms būklėms, cholesterolio negalima visiškai pašalinti iš raciono. Reikia sumažinti jo vartojimą ir daugiau vartoti produktus, kuriuose gerai subalansuotos maistinės medžiagos: varškę, jūros žuvį ir kitus jūros produktus, triušieną, kalakutieną.

Javuose, riešutuose ir augaliniuose aliejuose yra fitosteronai, kurie mažina cholesterolio sugėrimą žarnyne. Cholesterolio apykaitoje svarbų vaidmenį vaidina vitaminai C, B12, B6, folio rūgštis, kai kurie mikroelementai. Askorbo rūgštis stabilizuoja fiziologinę pusiausvyrą tarp cholesterolio susidarymo ir jo naudojimo audiniuose. Jodas stimuliuoja skydliaukės hormonų, aktyvuojančių cholesterolio skaidymą,  susidarymą. Magnis stabdo cholesterolio susidarymą organizme ir pagreitina jo skilimą, skatina išsiskyrimą su tulžies rūgštimis. Tuo metu cholesterolio lygio sumažėjimas žemiau normalaus lygio, padidina tokių susirgimų riziką, kaip hipertireozė (skydliaukės aktyvumo padidėjimas), antinksčių žievės pažeidimai, išsekimas. Tokiu būdu, kai cholesterolio lygis atitinka normą, jis naudingas ir netgi būtinas, o jo nukrypimai į vieną ar kitą pusę yra, kaip išsiaiškinome, nepalankūs.