Ką reiktų žinoti apie badavimą

Skaityti komentarus (2) Rekomenduok draugui Spausdinti

Griežtų dietų, kaip ir badavimo, laikomasi norint sulieknėti bei sergant įvairiomis ligomis, pavyzdžiui, psichikos sutrikimais, dermatitais, medžiagų apykaitos sutrikimais, priešlaikiniu senėjimu, reumatizmu, ateroskleroze, hipertonine liga ir širdies-kraujagyslių sistemos ligomis.

Griežtos dietos esmė – su maistu gaunama 50-100kcal per dieną. Meniu labai skurdus, be to, ribojami produktai. Griežtos dietos negalima laikytis ilgiau kaip 2 savaites. Visiškas badavimas – tai visiškas maisto atsisakymas. Priešingai, nei mano dauguma, griežtos dietos arba badavimo efektyvumas labai mažas.

Griežtos dietos trumpalaikiškumas ir neįprastas leidžiamų produktų parinkimas nesudaro sąlygų mitybos įpročiams pakrypti į gerą. Be to, tai nepadeda išsaugoti svorį. Laikantis griežtos dietos svoris mažėja todėl, jog organizme sumažėja glikogeno ir vandens bei šiek tiek baltymų. Nors žmogus sulieknėja 3-5kg per pirmąją savaitę ir dar 2-3kg po antros dietos laikymosi savaitės, paprastai svoris grįžta atstačius vandens ir glikogeno trūkumą organizme. Po griežtos dietos laikymosi žmonės ima sočiau valgyti, todėl greitai kaupiasi riebalai.

Badavimas būna periodiškas ir pilnas. Periodinio badavimo metu maisto atsisakoma vienai dienai, o tai prilygsta iškrovos dienai. Ilgiau užsitęsęs badavimas kelia pavojų ne tik sveikatai, bet ir žmogaus gyvybei, jei badaujama neprižiūrint gydytojui. Visiškai badaudami labai stambūs žmonės gali sulieknėti 0,2-0,4kg per dieną arba 1,4-2,8kg per savaitę.

Badavimo istorija. Badavimas Amerikoje ir Europoje išpopuliarėjo susižavėjus jogos ir Rytų religijų filosofija. Tačiau šiuolaikiniai žmonės, praktikuojantys badavimą, neįvertina to, jog jogai kruopščiai ruošiasi badavimui, vartodami labai daug mitybinių medžiagų, mineralų ir vitaminų turintį maistą, taip lyg sukaupdami organizmui būtinų medžiagų atsargas.

Polis Bregas, mokslo apie badavimą sergant įvairiomis ligomis pradininkas, savo pasekėjams pataria gydytis badavimu tik griežtai prižiūrint gydytojui.

Griežtos dietos trūkumas yra tai, kad ją sunku įgyvendinti. Net ir nevisiškas maisto atsisakymas gali būti nepakeliamas dėl produktų pasirinkimo ribojimo. Kai dietos kaloringumas neviršija 500kcal per dieną, organizmas pakankamai negauna būtinų maisto medžiagų, todėl ima eikvoti baltymus. Ypač pavojingos dietos, kurių laikantis ribojamas ne tik maisto, bet ir vandens suvartojimas.

Nors yra rekomendacijų badauti sergant tam tikromis ligomis, tačiau badavimas turi kur kas daugiau kontraindikacijų. Badavimas žalingas sergantiesiems Bazedovo liga, tuberkulioze bei padidinto jaudrumo žmonėms.

Badavimas turi daugybę pašalinių reiškinių, keliančių pavojų žmogaus gyvybei.

Pirmąsias 3-4 dienas pradėjus badauti jaučiamas kankinantis alkio jausmas, padidėja dirglumas, sutrinka miegas, recidyvuoja lėtinės ligos. Liežuvis pasidengia storu baltu apnašu, šlapime atsiranda acetono, kuris jaučiamas ir iškvepiamame ore, tai yra, prasideda acidozė. Acidozės didėjimas trunka 7-10 dienų, po to savijauta žymiai pagerėja – prasideda taip vadinama acidozinė krizė. Šiuo metu žmogus tampa žvalesnis, pagerėja nuotaika, mažėja apnašų ant liežuvio, per parą netenkama šiek tiek svorio (11-200g per dieną).

Tęsiant badavimą, žmogaus būklė vėl ima blogėti: prasideda bendras silpnumas, kartais ima skaudėti širdies sritį, atsiranda stiprus alkio jausmas.

Toliau badaujant gali sutrikti inkstų veikla, nes netenkama daug gyvybiškai svarbių druskų, ypač kalio druskų, o tai gali atsiliepti širdies veiklai. Taip pat galimi tokie pašaliniai badavimo reiškiniai, kaip plaukų slinkimas, patinimai ir polineuritai. Visų šių komplikacijų priežastis – baltymų perėjimas svarbesnėms organizmo funkcijoms.

Būtina atminti, jog organizmui išeikvojus pusę savo baltymų, mirštama. Kai kurie žmonės gali mirti ir netekę mažesnio baltymų kiekio.

Pavojingiausias yra sausasis badavimas, kuomet žmogus atsisako ne tik maisto, bet ir skysčių. Tokiu atveju organizme ima kauptis toksinės medžiagos, kurios maitinantis įprastai pasišalina kartu su skysčiais. Pavyzdžiui, audiniuose ima kauptis šlapimo rūgštis, kuri sukelia įvairias ligas.

Reguliarus badavimas sukelia tokią ligą kaip nervinė-psichinė anoreksija. Sergant šia liga arba visiškai netenkama apetito, arba maisto atsisakoma dėl įkyrios baimės sustorėti. Sergantieji anoreksija griebiasi tokių kraštutinių priemonių, kaip šlapimo išsiskyrimą skatinančių arba raminamųjų vaistų vartojmas, dirbtinis vėmimo sukėlimas, klizmų naudojimas ir t.t. Tokios priemonės sutrikdo virškinamojo trakto veiklą ir iš organizmo pašalina daugelį naudingų medžiagų, dažniausiai mineralus.

Dietologai pataria visiškai atsisakyti badavimo kaip priemonės sulieknėjimui, o svorio mažinimui geriau laikytis mažai kaloringos dietos. Efektas ne toks greitas, tačiau aplinkybės palankesnės. Be to, pasiektas rezultatas bus ilgalaikiškesnis.

www.eli.lt