Badavimas: pliusai ir minusai

Badavimas įvairiose tautose ir kultūrose propaguotas nuo seno, juo siekta pačių įvairiausių tikslu, pradedant religiniais sumetimais ir baigiant ligų gydymu. Gydomajam badavimui priskiriamos kone stebuklingos savybės, esą badaujant organizmas išsivalo nuo šlakų ir toksinų, apvaloma dvasia, galiausiai atsikratoma vieno kito papildomo kilogramo. Viliojančio sperspektyvos, tiesa?

Ar tikrai badavimas – tai gydomoji terapija? O gal tik nuosavo kūno apgaudinėjimas? Kas iš tikrųjų vyksta su organizmu ir kokie pavojai slypi už gydomojo badavimo apžavų?

Visų pirma – kas yra badavimas?

Atsisakius maisto apsivalo kūnas ir siena. Kartais badavimas naudojamas kaip tam tikrų ligų gydymo būdas – tada jis gali trukti ne keletą dienų, o keletą savaičių.

Vis daugiau žmonių, ypač moterų, būtent rudenį nusprendžia badauti. Paprastai tai aiškinama fenomenu, kad žmogus kartu su gamta turėtų surasti vidinę pusiausvyrą ir leisti savo kūnui pailsėti, kad vėliau galėtų atgimti iš naujo.

Pasiryžus gydomajam badavimui itin svarbu emocinis nusiteikimas ir pasirengimas. Blogai, jei save tiesiog priversite pasikankinti keletą dienų be mėgstamų skanėstų. Ir visai kas kita, jei badavimui nusiteiksite pozityviai, priimsite jį kaip galimybę atsipalaiduoti, pailsėti, apsivalyti. Tokiu atveju smegenys neduos organizmui pavojaus signalo, taigi šis neims skirti padidinto kiekio streso hormonų, o kankinantis alkio jausmas neužpuls pilna jėga.

Maždaug trečią badavimo dieną ima aktyviau gamintis hormonas serotoninas, o kartu su juo pajuntamas ir vidinis pasitenkinimas, harmonija. Badaujant ypač paaštrėja uoslė ir rega, daugelis pajunta jėgų antplūdį.

Tiesą sakant, būtent jėgų antplūdis po badavimo iš pirmo žvilgsnio atrodo tiesiog absurdas. Tačiau šis fenomenas nesunkiai paaiškinamas. Mūsų organizmas itin daug energijos skiria maistui virškinti. Badaujant ši energija lieka nepanaudota, taigi organizmas pats ją nukreipia ten, kur labiausiai reikia – tam tikrų ligų įveikimui arba tiesiog įvairių procesų savireguliacijai.

Šį principą stengiamasi išnaudoti jau ne vieną tūkstantmetį, badavimas propaguojamas net ir seniausioje medicinos tradicijoje – ajurvedoje.

Tiesa, nepaisant to, kad badaujant išties ženkliai krinta svoris, šio proceso jokiu būdu negalima traktuoti kaip greitos dietos.

Badavimo formos

Visiškas bet kokios formos valgio atsisakymas. Kasdienis racionas – tik 2-3 litrai kalorijų neturinčių skysčių (vandens, žolelių arbatos). Toks badavimas paprastai turi daugiausiai neigiamų pasekmių organizmui.

Kiek saugesnis ir nuosaikesnis badavimo būdas – kai kasdien leidžiama suvartoti ne daugiau kaip 500 kcal iš skysto maisto: baltymų (pvz. kefyro ar sojų pieno), vitaminų ir mineralų (daržovių sultinio, daržovių ir vaisių sulčių), riebalų rūgščių (šalto spaudimo aliejų).

Ši badavimo forma yra lengvesnė ir ne tokia kenksminga organizmui. Į badavimo programą įeina pasirengimas (1-2 dienas iki badavimo pradžios paros kalorijų norma sumažinama iki 1000 kcal., vartojami tik augalinės kilmės produktai) bei grįžimas prie įprasto mitybos režimo (2-3 dienos po badavimo).

Dar labai svarbu prieš badavimo kursą pasirengti psichologiškai, visą organizmą nuteikti pozityviai, atsisakyti tabako, alkoholio, kavos.

Pirmą badavimo dieną rekomenduojama atlikti žarnyno valymą glauberio druska. Tirpalo koncentracija apskaičiuojama taip: normaliam kūno svoriui – 20 g glauberio druskos ištirpinama 0,5 l vandens. Jei yra šiek tiek viršsvorio – tame pačiame kiekyje vandens ištirpinama 30 g druskos. Jei nutukimas didelis – tirpinama 40 g druskos 0,75 l vandens. Šiltas tirpalas geriamas ryte, dar nieko nevalgius. Kad skonis būtų malonesnis, galima įlašinti citrinos sulčių.

Pirmąsias 3 badavimo dienas gali pablogėti savijauta: gali skaudėti galvą, paaštrėja migrena, krinta kraujospūdis, gali sutrikti regėjimas, užpulti nemiga, pasireikšti traukuliai. Dažniausiai šie simptomai greitai praeina, juos pakeičia lengvumas, energijos antplūdis, padidėjęs darbingumas.

Rekomenduojama badavimo kurso trukmė – 7 dienos. Tačiau po to prie įprastos mitybos reikėtų grįžti pamažu.

Badauti nerekomenduojama žiemą – tada ypač padidėja tikimybė susirgti infekcinėmis ligomis ar pasigauti virusą.

Kokie argumentai „prieš“?

Pirmąsias 3 badavimo dienas organizmas persitvarko naujam režimui ir pradeda naudoti vidinius energijos resursus – baltymus ir riebalus. Pirmiausia imamasi baltymų iš raumeninio audinio, ir tik vėliau ateina eilė riebalam. Būtent šį badavimo reiškinį daugelis ir laiko vienu negatyviausių.

Badavimo priešininkai tvirtina, kad visiškas maisto atsisakymas ne stiprina, o atvirkščiai – silpnina organizmą ir daro jį labiau pažeidžiamą. Greitas raumenų masės netekimas gali pažeisti širdies raumenį, kas itin pavojinga žmonėms, turintiems polinkį į širdies ligas.

Tuo tarpu badavimo šalininkai jiems atkerta, kad raumenų masė greitai atsistato baigus badauti ir grįžus prie normalaus mitybos ir aktyvumo režimo.

Dėl visa ko medikai badaujantiesiems pataria neatsisakyti baltyminių gėrimų – kefyro, rūgpienio, sojų pieno, - bei lengvo fizinio aktyvumo – pasivaikščiojimo, mankštos.

Badauti nerekomenduojama jei...

• Esate sirgusi anoreksija ar organizmo išsekimu
• Sirgote sunkia depresija
• Organizme per daug skydliaukės hormonų
• Sergate kraujagyslių nepakankamumu
• Sergate inkstų ar kepenų nepakankamumu
• Esate nėščia arba maitinate krūtimi.

Ar badavimas vis dėlto padeda sulieknėti?

Šis klausimas itin aktualus daugeliui pasiryžusių badauti, bet... specialistai į jį neatsako vienareikšmiškai. Be abejo, badaujant svoris tikrai greitai krinta, tačiau grįžus prie įprasto režimo taip pat greitai ir sugrįžta. Todėl vis dėlto metant svorį daug racionaliau yra pasirinkti tokį mitybos režimą, kurio galima laikytis nejaučiant diskomforto pakankamai ilgą laiką ar net visada.