2015-11-20Tyrimas: miestų gyventojai maitinasi sveikiau, bet nutukimas vis tiek didėja |
|
Mokslininkai, ištyrę ir įvertinę suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos bei mitybos įpročių pokyčius per paskutiniuosius du dešimtmečius, nustatė, jog šie kito sveikatai naudinga linkme. Maistui gaminti naudojama daugiau augalinių aliejų, dažniau valgomos daržovės ir vaisiai, tačiau vis dar vartojama per daug sviesto, riebaus pieno. Tokios išvados pateikiamos Nacionalinės mokslo programos „Lėtinės neinfekcinės ligos“ 2010-2014 m. ataskaitoje.
Tyrimo duomenimis, mitybos įpročiai glaudžiai susiję su išsilavinimu bei gyvenamąja vieta. Paradoksalu, tačiau daugiau miesto nei kaimo gyventojų maisto ruošimui vartojo aliejų ir kasdien valgė šviežias daržoves. Aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų mitybos įpročiai buvo sveikesni, nors per didelį kūno svorį dažniau būdingas aukštąjį išsilavinimą turintiems vyrams ir žemesniojo išsilavinimo moterims.
Per pastarąjį dešimtmetį arterinės hipertenzijos ir nutukimo paplitimas padidėjo tarp vyrų, bet sumažėjo tarp moterų.
„Vis daugiau žmonių susimąsto apie mitybą, koreguoja ją, – komentavo „MediCA klinikos“ šeimos gydytoja Inga Vencienė. – Kita vertus, pacientams vis dar tenka priminti, kad tinkamai maitintis turime ne tam, kad būtume liekni ar gražūs, bet tam, kad būtume sveiki“.
Pasak gydytojos, sveika mityba yra tokia, kuomet organizmas gauna visas jam reikalingas medžiagas ir energiją idealiam svoriui palaikyti: „Tik idealus svoris matuojamas ne atvaizdu veidrodyje ar atitikimu modelių išvaizdai, bet kūno masės indeksu. Normalaus kūno svorio palaikymas yra svarbus sveikatai.“
I. Vencienės teigimu, nesaikingai valgant kaloringą, gausų angliavandenių ar riebalų maistą vystosi nutukimas, didėja rizika susirgti įvairiomis ligomis: „Kai kūno svoris viršija normalų, padidėja cholesterolio kiekis kraujyje, o tai – ankstyvosios aterosklerozės, priešlaikinio infarkto ar insulto rizikos veiksnys. Taip pat padidėja rizika susirgti cukriniu diabetu, osteoartritu, tulžies pūslės akmenlige, nutukimą turinčioms moterims dažnesnė nėštumo patologija“.
Šaltinis: | Edieta.lt |
Autorius: | Edieta.lt |