#1 2011-08-15 18:08
Neprisijungęs #2 2011-08-15 18:23
Re: PATYCIOSaš turėjau tokią "laimę" gyvenime.. bet pragyvenau ir atrodo, kad niekada to nėra buvę.. o brolis ir dabar turi "laimę" šitą, bet nieko nepadarysi.. čia nuo to nepabėgsi, tai ir gyveni su tuo. Neprisijungęs #3 2011-08-15 18:42
Re: PATYCIOSMan irgi teko su to susidurti ir ne juokais Laimei, tai praeitis Neprisijungęs #4 2011-08-15 18:57
Re: PATYCIOSIš manęs dėl mano svorio irgi bandė tyčiotis, bet nelabai sėkmingai Pas mane kaip aštrus liežuvis, tai gaudavosi kaip bumerango efektas Tai ir baigiasi tos patyčios Niekad daugiau į akis ir neišgirdau užgauliojančių žodžių iš klasiokų ir etc. O šiaip už akių gal ir kalbėjo, bet, kaip sakoma, jei apkalba - reiškias gyveni Neprisijungęs #5 2011-08-15 19:39
Re: PATYCIOSAš irgi šitą filmą mačius O patyčios gali ir tikrai ne dėl svorio prasidėti, o praktiškai iš oro Arba todėl, kad esi kitoks nei visi, kad tau geriau sekasi, kad tiesiog nepritampi ir/ar nesistengi pritapti Neprisijungęs #6 2011-08-15 19:44
Re: PATYCIOSAš apie savo atvejį kalbėjau Šiaip dabar žiaurūs vaikai, tyčiojasi iš visko - akiniai, ne toks rūbas, plaukų/akių spalva ir t.t. Žodžiu, visko :} Paskutinis taisė Apelsynkė (2011-08-15 19:45) Neprisijungęs #7 2011-08-15 22:56
Re: PATYCIOSna, aš pvz mokykloj tikrai stora nebuvau, bet ir kūdumas sulaukdavo piktų žvilgsnių ir aštrių liežuvių.. Neprisijungęs #8 2011-08-15 23:04
Re: PATYCIOSKai dar vaiksciojau po klubus, mane bande izeisti kazkoks vaikinukas pasakydamas, kad esu stora. Tai buvo pirmas kartas, kai mane pavadino stora. Atsimenu, kad juokiausi iki asaru Ugis- 167 cm. Neprisijungęs #9 2011-08-15 23:45
Re: PATYCIOSman teko ir su tuo susidurti del stambumo:) svarbiausia kas saipesi tai kuno kulturos mokytojas,nesvarbu ar tu buvai stambi ar normali visada girdejom kad esam storos karves kurios nieko nesugeba.taip pat esu sulaukusi ir dar grazesnio komentaro kaip vienas pagyvenes vyras mane su drauge apsauke karvem su papais kaip kibirais nutysusiais uz tai kad neleidom vaikam musti jo katino:D smagu:) ir zinoma esu daug komentaru is vaiku sulaukusi,taip pat is daktaru mazdaug taip sake nustok kimsti bandeles ir pyragus kiekviena diena ir bus viskas gerai:D bet kad tada nebuvo net finansiniu galimybiu to daryti na bet nesvarbu,tai praeitis kuri sugadino dabarti nes esu tikrai kompleksuota:) Neprisijungęs #10 2011-08-16 12:34
Re: PATYCIOSvisu pirma tai patycios mokykloje krinta ant silpnesniu vaiku ir jis gali netureti jokiu savybiu is kuriu galima tyciotis, vaikai randa, tiesiog pajaute silpnesne asmenybe. o vat ne pernelyg jautria, savimi pasitikincia, mokancia apsiginti ir stipria asmenybe turi isauginti tevai. yra milijonai zmoniu kuriems kas nors gatvej yra metes kokia nors pastaba (dazniausiai is oro, tiesiog is nepasitenkinimo savim paciu varoma ant kitu), bet jei visi i tas pastabas rimtia reaguotu ir imtu i sirdi tai zmonija jau butu isizudziusi tiesgio vienas uzsikompleksuos, apsibliaus ir bijos iseiti i lauka, o kitas pazvengs (geriausiu atveju dar ka nors ir atsikirs) ir gyvens toliau, nes apie save turi susidares normalia nuomone ir dar plius isvystyta normalu humoro jausma. o kaip reaguojam yra musu arba auklejimo reikalas. Neprisijungęs #11 2011-08-16 12:38
Re: PATYCIOSZalia_boruze, na jei finansų namie nėra kartais ir duonai nusipirkti, apie kokias bandeles gali būti kalba? Manau, ji tai turėjo omeny Ir nerandu nieko čia juokingo ar absurdiško;] Neprisijungęs #12 2011-08-16 14:21
Re: PATYCIOSUoj kiek patyčių vaikystėj apturėjau... Gyvenau name, kuriame buvo daugybe vaikų, o daugelis vyresnių, aišku ir mandresnių. Tai mes, jaunesnieji, kentėdavom...Tai yra ne mes, o storuliukė Giedrė (aš) ir raudonplaukis Giedrius ( ale koks sutapimas, tokie gražus vardai ). Būdavo, kad ir apstumdydavo, ir laiškus bauginančius siuntinėdavo... Verkdavau, uoj verkdavau, bet nuo to tik akys gražesnes Bet išmokau nekreipti dėmesio, supratau, kad problema ne manyje, o juose. Aišku, žaizda liks visam gyvenimui. Nebemoku reikšt jausmų, daugumai atrodau šalta, bejausmė. Tai yra tik tiems, kurių nepažįstu. Pažinusi žmogų aš atsiveriu... O ir žmogų sugebu greit pažint Po patyčių tapau daug stiprenė, išmokau kovoti už save. Nyčė nemelavo - "Kas mūsų nenužudo, padaro mus stipresnius". Tik jokiu būdu nesupraskit, kad patyčios gerai! Čia košmaras, kurio nelinkėčiau nei priešui ( kurių neturiu ). Neprisijungęs #13 2011-08-16 15:09
Re: PATYCIOSO as kazkaip jokiu patyciu nesusilaukdavau, aisku komentaru budavo, bet oj ir as megdavau pakomentuoti tai kazkaip jokiu tokiu slyksciu dalyku nepamenu. Tiesa klaseje visada budavo tu, is kuriu tyciojomes, ir as tame tarpe, aisku dabar tuo nesididziuoji, taciau vaikai ziaurus, kiek pamenu, is musu mandresniu buvo daug daugiau is ko tyciotis, nei is tu kitu. Siaip dar labai stipriai itakoja tai, kokie vaiko tevai, tiek seimoje, tiek tarkim ir visuomeneje, esu pastebejusi, kad labiausiai kentedavo is asocialesniu seimu. Na net nzn. Kazkaip jei koks komentaras budavo pasakomas as labai mandra buvau, cia kaip issukis, na pabandyk ka nors leptelt Neprisijungęs #14 2011-08-16 16:51
Re: PATYCIOSAs visuomet mokyklos laikais uzstodavau tuos, kuriuos skriausdavo . Ugis- 167 cm. Neprisijungęs #15 2011-08-16 17:24
Re: PATYCIOSman patyčios ir mokykla atrodo neatsiejamas blogis.. nu taip yra ir tiek.. žiaurūs tie vaikai.. Neprisijungęs #16 2011-08-16 17:28
Re: PATYCIOS
mmmm jauciu supratau ne is tos puses atsiprasau jei ka nors izeidziau Neprisijungęs #17 2011-08-26 23:46
Re: PATYCIOSturejau omenyje kimsti bandeliu ir pyragu kiekviena diena nebuvo galimybiu,o ne juos ryti pastoviai....aciu kad pasisaipiai.... Neprisijungęs #18 2011-08-27 00:03
Re: PATYCIOS
aš irgi tokia gerietė buvau Niekada nepasiduok Neprisijungęs #19 2011-08-27 10:01
Re: PATYCIOS
taigi ne taip suprato tiesiog Neprisijungęs #20 2011-08-29 11:40
Re: PATYCIOS
Bet, jei atsukciau laika atgal, nebebuciau tokia geriete, nesityciociau, bet ir neuzstociau ne vieno. Tiesiog nesikisciau. Nes tuos, kuriems padejau, kai reikejo man ju pagalbos, ne vienas nepriejo. Ugis- 167 cm. Neprisijungęs |