Forumas

Aš ir mano sūnus laaabai mėgstame košes ir valgome jas kiekvieną rytą, savaitgaliais taip pat. Beveik visas košes (išskyrus kukurūzų) ruošiu vienodai: iš vakaro perplaunu kruopas, užpilu vandeniu (maždaug 1-2 cm vandens virš kruopų) ir palieku per naktį - visa tai darau iš karto tame puode, kuriame iš ryto virs košė. Ryte tik atsikėlus, šmaukšt, įjungiu ugnelę po puodu, belakstatydama po wc, vonią, virtuvę vis užmetu akį į puodą - kai užverda, pamakaluoju su šaukštu, dar porą minučių paverdu (jei tai dribsniai (natūralūs, ne tie, kur užtenka verdančiu vandeniu užplikyti), aplamai tik užverdu) ir išjungiu bei palieku košę pasibūti vienumoje, leidžiu pamedituoti jai ir susikaupti . Tada palakstau po namus dar, pažadinu šeimyną, išvedu šunį ir jau kai beveik sėdam prie stalo, atidengiu puodą, įberiu druskos (rupios, nes ji sveikesnė už tą valytą smulkią ir taip nesikaupia organizme), įpilu valgomąjį šaukštą aliejaus (alyvuogių, graikinių riešutų, linų sėmenų, vynuogių kauliukų - keičiu kai tik vienas pasibaigia tada jau perku kitos rūšies) ir... SVARBIAUSIA: įberiu valgomajį šaukštą sojų pieno miltelių (būna parduotuvėse, žaliose ir mėlynose dėžutėse su kiškiu). Išmaišau... Štai tau ir prašom! Mmmm skaniausia košė ant stalo garuoja. Jei kam įdomu kaip reikia virti kukurūzų košę - klauskit, parašysiu. O minėtu būdu verdu: grikių, sorų, miežinę (skaldytų miežių ir neskaldytų, t.y. perlinę (tik ją po užvirimo ilgiau paverdu, paprastai savaitgaliais), žirnių, ryžių. Gal visas išvardinau (aš atsirinkau sau pagal kraujo grupę ).

Oops, dėl tikslių proporcijų, chmmm...
Pilu į puodą (na toks iš mažesnių puodų, pvz., ant kurio dugno telpa 5 kiaušiniai ) vandens, kaičiu ant ugnies, vandens maždaug per 2 pirštus nuo dugno, lauku kol užvirs, tada beriu maždaug 2 valgomuosius šaukštus kukurūzų kruopų (geltonos tokios, smulkintos, kitokių ir nemačiau, chi chi chi) ir makaluoju šaukštu kol pradeda tirštėti, tada uždengiu su dangčiu ir palieku ramybėje, bet dar trumpam ant ugnies, kurią sumažinu iki minimumo ir leidžiu porą minučių papukšėti (atsargiai! Kai pukši - labai taškosi, tai jei atidengsi puodą gali apsitaškyti verdančia koše ). O tada vėl: košės meditacija kol laukstai po namus ir ruošies į darbą, druska, aliejus (arba sviestas) ir sojų pieno šaukštas. Aplamai - kukurūzų košės virimo principas identiškas manų košės virimo principui, tik, mano manymu, ne taip greitai sušoka į gumuliukus jei nespėji pamaišyti...

valgau aviziniu dribsniu kose su selenom . uzplikau verdanciu vandeniu, idedu truputi druskytes, pamakaluoju, idedu du sauskstus selenu ir uzgesinu... palaukiu kol pabrinks kokias 5- 10 min ir skanaus 

butu labai malonu,kad ir jus parasytumet kokiu skaniu receptuku!

As perku kakokius nelietuviskus, taip kaip kazkuri patare: uzpilu vandeniu ir palieku valandelei, o tada kai kose pabrinksta - verdu. Visiskai be nieko avizine kose ir buna kartoka, tai ipilk truputi pieno, arba iberk sojos pieno milteliu O keli trupineliai cukraus ar medaus puse saukstelio tikrai nepakenks Skanaus

Radau labai neblogą straipsnį apie grikius ir keletą receptų.

Grikių kruopas nebūtina virti. Jas galima užplikyti verdančiu vandeniu ir nakčiai pastatyti šusti. kad košė būtų gardesnė, prieš valgant galima įberti smulkintų žalumynų ar įtarkuoti sūrio.

GRIKIŲ APKEPAS

Grikiai, 1 kiaušinis,
100g fermentinio sūrio,
1 didelė morka,
1 didelis svogūnas,
200g pakepinto faršo,
prieskonių, aliejaus.

Svogūnus, tarkuotą morką, faršą pakepinti, įdėti prieskonių.Sūrį sutarkuoti.
Į skardą sluoksniais dėti grikių košę, keptą faršą su svogūnu ir morka, ant viršaus - fermentinis sūris. Kepti apie 15 - 20 minučių.

As valgau visokias koses - grikiu, ryziu, kartais manu, o jeigu netingiu uzmerkinet ir ilgai laukt, man skaniausia perliniu kruopu kose.

Tai jeigu is vakaro uzmerki,ne tiek jau ir to laukimo-ismiegi,ir virk.