Forumas

aš turėjau tokią "laimę" gyvenime.. bet pragyvenau ir atrodo, kad niekada to nėra buvę.. o brolis ir dabar turi "laimę" šitą, bet nieko nepadarysi.. čia nuo to nepabėgsi, tai ir gyveni su tuo.

Iš manęs dėl mano svorio irgi bandė tyčiotis, bet nelabai sėkmingai Pas mane kaip aštrus liežuvis, tai gaudavosi kaip bumerango efektas Tai ir baigiasi tos patyčios Niekad daugiau į akis ir neišgirdau užgauliojančių žodžių iš klasiokų ir etc. O šiaip už akių gal ir kalbėjo, bet, kaip sakoma, jei apkalba - reiškias gyveni

O čia gal Klass (klasė) filmą žiūrėjai?

Aš apie savo atvejį kalbėjau Šiaip dabar žiaurūs vaikai, tyčiojasi iš visko - akiniai, ne toks rūbas, plaukų/akių spalva ir t.t. Žodžiu, visko :}

Man iš to filmo tas pagrnindinis blogiukas labai gražus Ypač yra tokia vieta,kur sumušė jis tą Kasparą (lyg toks vardas) ir rūko atsisėdęs ;D Uch!

O šiaip skaičiau knygą "Devyniolika Minučių" pagal kurią ir pastatytas filmas Žiauriai gera!

Paskutinis taisė Apelsynkė (2011-08-15 19:45)

Kai dar vaiksciojau po klubus, mane bande izeisti kazkoks vaikinukas pasakydamas, kad esu stora. Tai buvo pirmas kartas, kai mane pavadino stora. Atsimenu, kad juokiausi iki asaru

visu pirma tai patycios mokykloje krinta ant silpnesniu vaiku ir jis gali netureti jokiu savybiu is kuriu galima tyciotis, vaikai randa, tiesiog pajaute silpnesne asmenybe.  o vat ne pernelyg jautria, savimi pasitikincia, mokancia apsiginti ir stipria asmenybe turi isauginti tevai. yra milijonai zmoniu kuriems kas nors gatvej yra metes kokia nors pastaba (dazniausiai is oro, tiesiog is nepasitenkinimo savim paciu varoma ant kitu), bet jei visi i tas pastabas rimtia reaguotu ir imtu i sirdi tai zmonija jau butu isizudziusi tiesgio vienas uzsikompleksuos, apsibliaus ir bijos iseiti i lauka, o kitas pazvengs (geriausiu atveju dar ka nors ir atsikirs) ir gyvens toliau, nes apie save turi susidares normalia nuomone ir dar plius isvystyta normalu humoro jausma. o kaip reaguojam yra musu arba auklejimo reikalas.

Krisitna19, kaip suprasti "nebuvo net finansiniu galimybiu to daryti"??? ta prasme nebuvo finansiniu galimybiu nekimsti bandeliu ir pyragu kas diena? dar tokio absurdo negirdejau

Uoj kiek patyčių vaikystėj apturėjau... Gyvenau name, kuriame buvo daugybe vaikų, o daugelis vyresnių, aišku ir mandresnių. Tai mes, jaunesnieji, kentėdavom...Tai yra ne mes, o storuliukė Giedrė (aš) ir raudonplaukis Giedrius ( ale koks sutapimas, tokie gražus vardai ). Būdavo, kad ir apstumdydavo, ir laiškus bauginančius siuntinėdavo... Verkdavau, uoj verkdavau, bet nuo to tik akys gražesnes Bet išmokau nekreipti dėmesio, supratau, kad problema ne manyje, o juose. Aišku, žaizda liks visam gyvenimui. Nebemoku reikšt jausmų, daugumai atrodau šalta, bejausmė. Tai yra tik tiems, kurių nepažįstu. Pažinusi žmogų aš atsiveriu... O ir žmogų sugebu greit pažint Po patyčių tapau daug stiprenė, išmokau kovoti už save. Nyčė nemelavo - "Kas mūsų nenužudo, padaro mus stipresnius". Tik jokiu būdu nesupraskit, kad patyčios gerai! Čia košmaras, kurio nelinkėčiau nei priešui ( kurių neturiu ).

As visuomet mokyklos laikais uzstodavau tuos, kuriuos skriausdavo .

Apelsynkė rašė:

Zalia_boruze, na jei finansų namie nėra kartais ir duonai nusipirkti, apie kokias bandeles gali būti kalba? Manau, ji tai turėjo omeny Ir nerandu nieko čia juokingo ar absurdiško;]

mmmm jauciu supratau ne is tos puses atsiprasau jei ka nors izeidziau

Kate_30 rašė:

As visuomet mokyklos laikais uzstodavau tuos, kuriuos skriausdavo .

aš irgi tokia gerietė buvau

Elzbieta rašė:

Kate_30 rašė:

As visuomet mokyklos laikais uzstodavau tuos, kuriuos skriausdavo .

aš irgi tokia gerietė buvau

Bet, jei atsukciau laika atgal, nebebuciau tokia geriete, nesityciociau, bet ir neuzstociau ne vieno. Tiesiog nesikisciau. Nes tuos, kuriems padejau, kai reikejo man ju pagalbos, ne vienas nepriejo.
O del savo busimu vaikuciu, tai niekam neleisiu is ju tyciotis. Labai graziai ir tyliai susitvarkysiu su bet kuo. Labai daug teko matyti gyvenime ir tokius, jau is tolo atpazistu