Straipsniai apie dietas      

Genetinis lieknėjimas

Rekomenduok draugui
Spausdinti

Nėra nieko keisto, kad didelis daugelio žmonių noras turėti olimpiečio figūrą įtakoją paslaugų, literatūros ir preparatų, skirtų tam reikalui, paklausą laisvoje rinkoje.  Deja mastymo klaidos analizuojant ir sintezuojant problematiką leido sukurti klaidingas metodikas. Paskutine viltimi lieka vystantys genetiniai tyrimai.
Kažkodėl niekas netiki, kad kas nors gali suprasti ir aprašyti organizmo veikimo principus, vietoj to, kad telkti jėgas ir stengtis sukurti „piliulę“ nuo visko. Didelė rinka pritraukia ir stimuliuoja, darbus sprendžiant „genetinį“ klausimą. Preparatai dar nepabaigti, o jie jau reklamuojami. Aišku mafiją, visų pirmiausia, domina pinigai, kuriuos ji galės pasiglemžti iš patiklių piliečių. Jūs tik įsivaizduokite, daromi pareiškimai apie netolimą ateitį, kai žmonės galės „valgyti kas patinka ir nestorėti“. Ir taip šneka netgi ne miesčionys, o – žmonės su universitetiniu išsilavinimu. Tikslu pasirenkamas paklausos patenkinimas ir pelno gavimas, o rezultatas – abejotini, paprasčiausiai pavojingi sveikatai, metodai ir preparatai.
Čia išsiskiria dar tik kuriami „XXI metodai“ – nusikalstamas manipuliavimas žmogaus genetiniu rinkiniu. Išskirtinai dėl pinigų siurbimo. Kodėl taip tvirtinu? Tiesiog dėl to, kad nieko šiems veikėjams nepavyks. Turiu omenyje ne preparato ir metodikos kūrimą, o galutinį rezultatą. Yra tikimybė, kad iš tikrųjų genetinės inžinerijos preparatai galės mažinti riebalinių ląstelių kiekį. Bet kas tuomet įvyks, niekas nekalba.
Taigi, kas mums yra siūloma.
Amerikos mokslininkai atrado būdą, kaip žiurkių riebalines ląsteles paversti savotiškomis krosnimis pertekliaus deginimui. Tam į žiurkės DNR įvedamas baltymo leptino genas, kuris atsakingas už metabolizmą ir apetitą. Dabar, vietoje to, kad ląstelės kauptų riebalus, jos pradeda juos deginti, be to žiurkė praranda 26% savo svorio tik per 14 dienų. Ataskaita apie tyrimus buvo paskelbta žurnale „Proceedings of the National Academy of Scientists“. Straipsnio pabaigoje mokslininkai teigė apie „greitą ir garantuotą nutukimo problemos  sprendimą“.
 Kitaip tariant, jie tikisi pakeisti riebalinį audinį taip, kad naujos modifikuotos riebalinės ląstelės kuo mažiau dalyvautų metabolizmo procese, medžiagų (insulino) apykaitoje. Problemą bandoma spręsti remiantis klaidingomis prielaidomis apie tai, kas yra riebalinės ląstelės, o jų pagrindinė funkcija neva – riebalų kaupimas. Iš tiesų taip nėra. Manipuliuojant genais gausime hiperinsulinemiją, kuri atsiras kai naujos riebalinės ląstelės nesugebės reaguoti į kylantį insulino lygį, viršijantį tam tikros jo reikšmės. Tai, savo ruožtu, įtakos raumenų ląstelių sintezę. Padidės tų ląstelių dalinimosi koeficientas, kurių insulino receptorių kiekis yra santykinai mažesnis ir sumažės tų, kurių insulino receptorių kiekis yra didesnis. Visa tai sąlygos liūdnas pasekmes. Tai yra sumažės raumenų funkcinės galimybės. Tuo pačiu padaugės riebalinių ląstelių su silpnesnėmis funkcijomis. Nuo ko stengėmės pabėgti, prie to ir grįžome.

 

   
  Straipsnio komentarai (0)
VardasEl. paštas
Komentaras
Saugos kodas:
  Susije straipsniai  

Dietologės patarimai: ko turime atsisakyti dėl sveikos mitybos? (735)

Ar iš tikrųjų efektyvios baltymų dietos? (645)

8 keisčiausi svorio metimo būdai (661)

Kad lieknėjimas būtų efektyvus (675)

Prancūziška dieta (3149)

Agurkų dieta (3)