Grįžtantiems į sporto klubus: ar reikia maisto papildų? |
|
Neretas sporto klubo lankytojas, norėdamas greičiau pasiekti pageidaujamą rezultatą – stangrų, liekną, raumeningą kūną – ne tik sportuoja, bet ir vartoja įvairius maisto papildus bei kitokius preparatus. Lyg ir natūralu, kai ką nors papildomai vartoja profesionalūs sportininkai, kurių tikslas – sportiniai pasiekimai.
Rinkitės apgalvotai
Lietuvos olimpinio sporto centro sportininkų mitybos specialistas Marius Baranauskas teigia, kad Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatams maisto papildai yra skiriami labai apgalvotai ir tik suderinus su sporto medicinos gydytojais. Ką ir kiek sportininkas vartos, priklauso nuo sporto šakos, fizinio krūvio pobūdžio ir trukmės, treniruočių režimo. Didžiausio meistriškumo sportininkai per savaitę treniruojasi 6 kartus po 4–5 valandas per dieną. Siekiant optimaliai patenkinti jų organizmo fiziologinį maistinių ir biologiškai aktyvių medžiagų poreikį, maisto papildai ir specialūs sportininkams skirti maisto produktai turi būti derinami prie įprastinės sportininkų mitybos.
„Noriu perspėti, kad net geriausias maisto papildas negali pakeisti racionalios ir subalansuotos mitybos. Kartais sportininkai mano, kad vartodami maisto papildus ir specialius sportininkams skirtus maisto produktus gali nebesirūpinti, kad gautų visų reikiamų maistinių medžiagų su maistu. Taip tikrai nėra, – sako M. Baranauskas. – Be to, žmogaus organizmas – sudėtinga ir jautri sistema, kuriai tam tikrų medžiagų perteklius kenkia ne mažiau nei trūkumas. Tad sportuojantys žmonės, prieš pradėdami vartoti maisto papildus, kurie padėtų jiems pasiekti tam tikrą fizinę formą, turėtų pasikonsultuoti su mitybos specialistais ar bent jau pasiskaityti specialios, rimtos literatūros. Tik įvertinę savo fizinį krūvį, mitybą, papildo sudėtį, jame esančių medžiagų galimą poveikį priimkite sprendimą, koks maisto papildas Jums reikalingas ir ar reikalingas iš viso.“
Tam pritaria ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VVSPT) Leidimų ir licencijavimo skyriaus vyr. specialistė Evelina Venckevič: „Mūsų tarnyba per metus notifikuoja ir užregistruoja apie 2 tūkstančius įvairiausių maisto papildų. Tarp jų yra ir tokių, kuriuos vartoja sportuojantys žmonės. Iš tokios gausybės savarankiškai išsirinkti tinkamiausius išties sudėtinga. Norėtųsi tikėti, kad žmonės į savo kūną žiūri atsakingai, o ne perka paveikti vien reklamos.“
Gali ir pakenkti
VVSPT specialistė pasakoja, kad tenka susidurti su papildais, kuriuose vitaminų koncentracija rekomenduojamas paros normas viršija šimtus kartų. Organizmui – tai didžiulė apkrova, todėl patarė rinktis tokius, kuriuose jų koncentracija kuo artimesnė 100 proc. rekomenduojamos paros suvartojimo normos.
Visi legaliai Lietuvoje parduodami maisto papildai yra įtraukiami į maisto papildų sąrašą, kurį galima rasti VVSPT interneto puslapyje www.vvspt.lt. „Mažiausia, ką gali padaryti vartotojas, saugodamas savo sveikatą – tai pasitikrinti, ar papildas yra legalus. Asmenys, norintys tiekti maisto papildus Lietuvos Respublikos rinkai, turi apie tai pranešti VVSPT. Ypač perkantiems internetu patarčiau pasitikrinti, ar maisto papildas yra notifikuotų ar registruotų maisto papildų sąraše“, – sako ji.
Lietuvoje jau buvo atvejų, kai iš rinkos buvo išimti sportuojantiems, lieknėjantiems skirti maisto papildai, kurie buvo nenotifikuoti ar neregistruoti VVSPT ir paaiškėjo, kad jie nėra saugūs. Vienu iš jų – „Hydroxycut“ – dar šių metų pradžioje buvo prekiaujama sporto klubuose. Jis uždraustas gavus informacijos iš JAV maisto ir vaistų administracijos, kad ilgą laiką vartojant šį preparatą, daroma žala kepenims.
Lietuvos kūno kultūros akademijos infrastruktūros plėtros ir sporto reikalų prorektorius Ramutis Kairaitis pasakoja, kad per savo ilgą praktiką yra susidūręs su ne vienu atveju, kai sportininkai skaudžiai pasimoko vartodami neaiškios kilmės maisto papildus. „Jei papildas parduodamas legaliai, jei jo gamintojas patikimas, jei preparatas vartojamas pagal instrukciją, jei žmogus yra sveikas, tai pašalinio poveikio kaip ir neturėtų būti, – sako jis. – Bet yra viena opi problema – ne visi gamintojai etiketėse nurodo tai, kas ir tikrųjų yra maisto papilde. Ypač tai susiję su papildais, skirtais mažinti antsvorį. Pavyzdžiui, prieš keletą metų daugelyje šalių buvo uždrausti maisto papildai, kurių sudėtyje aptikta efedrino. Štai kodėl nepatariu pirkti neaiškių gamintojų produktų ir neaiškių tiekėjų.“
Pasak K. Kairaičio, beveik visi profesionalūs sportininkai vartoja kokius nors maisto papildus. Be jų gerų rezultatų pasiekti būtų sunku. Tačiau ar tikrai mėgėjiškai sportuojantiems tai būtina, jis abejoja. Ypač kai papildai vartojami geriausiu atveju pasitarus su vaistininku ar sporto klubo treneriu, kurie paprastai neturi reikiamų duomenų apie kliento mitybą. Be to, jie vis dėlto yra suinteresuoti parduoti.
Po treniruotės – baltyminis kokteilis
Jei lankotės sporto klube, greičiausiai treneris Jums jau pasiūlė įsigyti maisto papildų ar bent jau po treniruotės išgerti vitamininį, baltyminį ar kaip kitaip pavadintą kokteilį. Pasitikėdami juo, dažniausiai net nepaklausiame, o iš ko gi yra tas kokteilis. „Pirma, po treniruotės turėtume vartoti angliavandenių pagrindu pagamintą kokteilį, nes po fizinio krūvio padidėja angliavandenių poreikis, – sako M. Baranauskas. – Būtent angliavandeniai, o ne baltymai padeda raumenims atsigauti po treniruotės. Po alinančių fizinių krūvių atgauti glikogeno atsargas, vartojant daug angliavandenių turinčio maisto, reikia apie 20 valandų, o neracionaliai maitinantis – dar daugiau. Taigi aktyviai pasportavus vienam kilogramui kūno svorio reikia 1 g angliavandenių ir tik 0,25 g baltymų. Antra, visada protinga pasidomėti, kokių ir kiek maistinių ir biologiškai aktyvių medžiagų kokteilyje yra.“
Pasak sportininkų mitybos specialisto, aktyviai sportuojančiam žmogui papildyti mitybą įvairiais preparatais reikia, kai su maistu gaunama nepakankamai maistinių ir biologiškai aktyvių medžiagų. Išanalizavus pastarųjų metų sportininkų faktinės mitybos rezultatus nustatyta, kad sportininkų maisto racione trūksta angliavandenių, ypač krakmolo ir kitų polisacharidų pavidalu, aminorūgščių izoleucino, metionino, arginino ir tirozino, omega-3 riebalų rūgšties, vitaminų B1, A (retinolio pavidalu), D, folio rūgšties, kai kurių mineralinių medžiagų: kalio, magnio, cinko. O štai bendras baltymų ir riebalų kiekis viršija rekomenduojamas normas.
Įvertinti, ar konkrečiam žmogui trūksta kokių nors maistinių medžiagų – sudėtingas, specifinių žinių reikalaujantis darbas. Kažin, ar daug eilinių sporto klubų lankytojų varginasi bent apytiksliai paskaičiuoti, kiek ir kokių medžiagų jie gauna su kasdieniu maistu. Tad prieš perkant maisto papildą ar kokį specialųjį maisto produktą vertėtų pasidomėti, ką jis duos organizmui, ar jis tikrai reikalingas ir, svarbiausia, ar yra saugus.
Lietuvos olimpinio sporto centro sportininkų mitybos specialistas Marius Baranauskas teigia, kad Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatams maisto papildai yra skiriami labai apgalvotai ir tik suderinus su sporto medicinos gydytojais. Ką ir kiek sportininkas vartos, priklauso nuo sporto šakos, fizinio krūvio pobūdžio ir trukmės, treniruočių režimo. Didžiausio meistriškumo sportininkai per savaitę treniruojasi 6 kartus po 4–5 valandas per dieną. Siekiant optimaliai patenkinti jų organizmo fiziologinį maistinių ir biologiškai aktyvių medžiagų poreikį, maisto papildai ir specialūs sportininkams skirti maisto produktai turi būti derinami prie įprastinės sportininkų mitybos.
„Noriu perspėti, kad net geriausias maisto papildas negali pakeisti racionalios ir subalansuotos mitybos. Kartais sportininkai mano, kad vartodami maisto papildus ir specialius sportininkams skirtus maisto produktus gali nebesirūpinti, kad gautų visų reikiamų maistinių medžiagų su maistu. Taip tikrai nėra, – sako M. Baranauskas. – Be to, žmogaus organizmas – sudėtinga ir jautri sistema, kuriai tam tikrų medžiagų perteklius kenkia ne mažiau nei trūkumas. Tad sportuojantys žmonės, prieš pradėdami vartoti maisto papildus, kurie padėtų jiems pasiekti tam tikrą fizinę formą, turėtų pasikonsultuoti su mitybos specialistais ar bent jau pasiskaityti specialios, rimtos literatūros. Tik įvertinę savo fizinį krūvį, mitybą, papildo sudėtį, jame esančių medžiagų galimą poveikį priimkite sprendimą, koks maisto papildas Jums reikalingas ir ar reikalingas iš viso.“
Tam pritaria ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VVSPT) Leidimų ir licencijavimo skyriaus vyr. specialistė Evelina Venckevič: „Mūsų tarnyba per metus notifikuoja ir užregistruoja apie 2 tūkstančius įvairiausių maisto papildų. Tarp jų yra ir tokių, kuriuos vartoja sportuojantys žmonės. Iš tokios gausybės savarankiškai išsirinkti tinkamiausius išties sudėtinga. Norėtųsi tikėti, kad žmonės į savo kūną žiūri atsakingai, o ne perka paveikti vien reklamos.“
Gali ir pakenkti
VVSPT specialistė pasakoja, kad tenka susidurti su papildais, kuriuose vitaminų koncentracija rekomenduojamas paros normas viršija šimtus kartų. Organizmui – tai didžiulė apkrova, todėl patarė rinktis tokius, kuriuose jų koncentracija kuo artimesnė 100 proc. rekomenduojamos paros suvartojimo normos.
Visi legaliai Lietuvoje parduodami maisto papildai yra įtraukiami į maisto papildų sąrašą, kurį galima rasti VVSPT interneto puslapyje www.vvspt.lt. „Mažiausia, ką gali padaryti vartotojas, saugodamas savo sveikatą – tai pasitikrinti, ar papildas yra legalus. Asmenys, norintys tiekti maisto papildus Lietuvos Respublikos rinkai, turi apie tai pranešti VVSPT. Ypač perkantiems internetu patarčiau pasitikrinti, ar maisto papildas yra notifikuotų ar registruotų maisto papildų sąraše“, – sako ji.
Lietuvoje jau buvo atvejų, kai iš rinkos buvo išimti sportuojantiems, lieknėjantiems skirti maisto papildai, kurie buvo nenotifikuoti ar neregistruoti VVSPT ir paaiškėjo, kad jie nėra saugūs. Vienu iš jų – „Hydroxycut“ – dar šių metų pradžioje buvo prekiaujama sporto klubuose. Jis uždraustas gavus informacijos iš JAV maisto ir vaistų administracijos, kad ilgą laiką vartojant šį preparatą, daroma žala kepenims.
Lietuvos kūno kultūros akademijos infrastruktūros plėtros ir sporto reikalų prorektorius Ramutis Kairaitis pasakoja, kad per savo ilgą praktiką yra susidūręs su ne vienu atveju, kai sportininkai skaudžiai pasimoko vartodami neaiškios kilmės maisto papildus. „Jei papildas parduodamas legaliai, jei jo gamintojas patikimas, jei preparatas vartojamas pagal instrukciją, jei žmogus yra sveikas, tai pašalinio poveikio kaip ir neturėtų būti, – sako jis. – Bet yra viena opi problema – ne visi gamintojai etiketėse nurodo tai, kas ir tikrųjų yra maisto papilde. Ypač tai susiję su papildais, skirtais mažinti antsvorį. Pavyzdžiui, prieš keletą metų daugelyje šalių buvo uždrausti maisto papildai, kurių sudėtyje aptikta efedrino. Štai kodėl nepatariu pirkti neaiškių gamintojų produktų ir neaiškių tiekėjų.“
Pasak K. Kairaičio, beveik visi profesionalūs sportininkai vartoja kokius nors maisto papildus. Be jų gerų rezultatų pasiekti būtų sunku. Tačiau ar tikrai mėgėjiškai sportuojantiems tai būtina, jis abejoja. Ypač kai papildai vartojami geriausiu atveju pasitarus su vaistininku ar sporto klubo treneriu, kurie paprastai neturi reikiamų duomenų apie kliento mitybą. Be to, jie vis dėlto yra suinteresuoti parduoti.
Po treniruotės – baltyminis kokteilis
Jei lankotės sporto klube, greičiausiai treneris Jums jau pasiūlė įsigyti maisto papildų ar bent jau po treniruotės išgerti vitamininį, baltyminį ar kaip kitaip pavadintą kokteilį. Pasitikėdami juo, dažniausiai net nepaklausiame, o iš ko gi yra tas kokteilis. „Pirma, po treniruotės turėtume vartoti angliavandenių pagrindu pagamintą kokteilį, nes po fizinio krūvio padidėja angliavandenių poreikis, – sako M. Baranauskas. – Būtent angliavandeniai, o ne baltymai padeda raumenims atsigauti po treniruotės. Po alinančių fizinių krūvių atgauti glikogeno atsargas, vartojant daug angliavandenių turinčio maisto, reikia apie 20 valandų, o neracionaliai maitinantis – dar daugiau. Taigi aktyviai pasportavus vienam kilogramui kūno svorio reikia 1 g angliavandenių ir tik 0,25 g baltymų. Antra, visada protinga pasidomėti, kokių ir kiek maistinių ir biologiškai aktyvių medžiagų kokteilyje yra.“
Pasak sportininkų mitybos specialisto, aktyviai sportuojančiam žmogui papildyti mitybą įvairiais preparatais reikia, kai su maistu gaunama nepakankamai maistinių ir biologiškai aktyvių medžiagų. Išanalizavus pastarųjų metų sportininkų faktinės mitybos rezultatus nustatyta, kad sportininkų maisto racione trūksta angliavandenių, ypač krakmolo ir kitų polisacharidų pavidalu, aminorūgščių izoleucino, metionino, arginino ir tirozino, omega-3 riebalų rūgšties, vitaminų B1, A (retinolio pavidalu), D, folio rūgšties, kai kurių mineralinių medžiagų: kalio, magnio, cinko. O štai bendras baltymų ir riebalų kiekis viršija rekomenduojamas normas.
Įvertinti, ar konkrečiam žmogui trūksta kokių nors maistinių medžiagų – sudėtingas, specifinių žinių reikalaujantis darbas. Kažin, ar daug eilinių sporto klubų lankytojų varginasi bent apytiksliai paskaičiuoti, kiek ir kokių medžiagų jie gauna su kasdieniu maistu. Tad prieš perkant maisto papildą ar kokį specialųjį maisto produktą vertėtų pasidomėti, ką jis duos organizmui, ar jis tikrai reikalingas ir, svarbiausia, ar yra saugus.
| Autorius: | Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos |
| Nuotraukos autorius: | jupiterimages nuotr. |
Asmeniškai TAU dietologo sudarytas valgiaraštis
Stromfajop
ChesterWef
IverDyep
Ralphtiz