Sportas gali virsti liga

Skaityti komentarus (2) Rekomenduok draugui Spausdinti

Jei negalite praleisti nė vienos treniruotės, o nenumatytoms aplinkybėms vis dėlto sutrukdžius kasdienių treniruočių režimą jaučiate kaltę ir nerimą, jei net negaluodama ar susižeidusi stengiatės nesumažinti įprasto sportinio ritmo, verta sunerimti: sportas jums jau tapo liga!

"Nėra tikslios formulės, kuri mums padėtų nustatyti, kada būtent žmogus pradeda treniruotis per daug. Jei treniruotės trukdo jūsų įprastam gyvenimui, jei jos tampa įkyria būtinybe – tai jau problema", - teigia psichologė Theresa Fassihi, dalyvaujanti Hjustone (JAV) Menningerio klinikos vykdomoje Mitybos sutrikimų programoje.

T.Fassihi dirba su pacientais, kurie pernelyg apkrauna save treniruotėmis norėdami sudeginti kalorijas, užsiauginti raumenis arba pasiekti tobulą fizinę formą. Pasak psichologės, "treniruočių ligą" dažnai lydi ir mitybos sutrikimai. Tiek vienų, tiek kitų esmė – tai, kad žmogaus įsivaizduojamo kūno siluetas nesutampa su jo realiai esamu siluetu.

Kaip ir mitybos sutrikimais, "treniruočių liga" dažniausiai serga tie, kuriems patraukli išvaizda ir puiki fizinė forma tampa karjeros garantu – sportininkai, šokėjai, modeliai. Itin jautrūs šiai ligai ambicingi, į perfekcionizmą linkę žmonės.

Šis sutrikimas pasireiškia tiek vyrams, tiek moterims, nors jie paprastai ir treniruojasi turėdami skirtingus tikslus. Moterys paprastai nori sulieknėti ir griebiasi aerobikos. Vyrai savo ruožtu trokšta užsiauginti didesnius raumenis ir lieja prakaitą sunkiosios atletikos treniruotėse.

"Žmogus, sergantis "treniruočių liga", paprastai pernelyg rūpinasi savo išvaizda, svoriu, muskulatūra. Jis dažnai žiūri į savo atvaizdą, tyrinėja ir matuoja savo kūną, nuolat pluša tam, kad taptų stipresnis ir lieknesnis", - pasakoja T.Fassihi.

Norėdami pasiekti idealaus kūno, treniruočių liga susirgę žmonės dažnai taip pat griežtai apriboja savo mitybą, klaidingai manydami, jog maisto ribojimas jiems padės užsiauginti raumenų ir atsikratyti riebalų. Tačiau iš tikrųjų itin ribojanti dieta mažina tiek riebalinį, tiek raumeninį audinį bei sukelia grėsmę sveikatai.

Moterims, kankinančioms save dietomis ir per dideliais fiziniais krūviais, padidėja osteoporozės rizika, sutrinka menstruacijų ciklas. Treniruočių maniją turintys vyrai dažniausiai griebiasi anabolinių steroidų bei baltymų dietos – o tai taip pat sukelia įvairių sveikatos sutrikimų.

Nuolatinis didelis fizinis krūvis ir nuovargis sukelia dažnus kaulų lūžimus, pažeidžia raumenis ir sąnarius. Sunkesniais atvejais gali prireikti net sąnario operacijos.

Tačiau nepaisant gresiančių pavojų daugelis žmonių neigia turį šią problemą. Treniruotės suteikia jiems iliuziją, jog jie kontroliuoja savo gyvenimą, jie jaučiasi stipresni, o dažnai – ir pranašesnis už savo draugus, kolegas, bendraamžius. Fizinis krūvis padeda jiems atsikratyti nerimo, o sporto metu padidėjęs endorfinų kiekis sukelia euforiją. Mūsų visuomenėje vis dar vyraujant dailaus kūno kultui bei vienareikšmiškai teigiamam požiūriui į sportą "treniruočių ligą" diagnozuoti ir gydyti yra itin sunku.

Gydytojai jokiu būdu nerekomenduoja staiga liautis sportavus ar apskritai atsisakyti fizinių krūvių. Tiesiog čia, kaip ir visose kitose srityse, būtinas saikas.

Psichologai žmones, priklausomus nuo sporto, moko įveikti nerimą ir psichologines problemas kitais būdais, pvz., relaksacija, kvėpavimo pratimais. O grupiniai užsiėmimai padeda realiai suvokti savo kūną. Gydymo kursą baigę pacientai nustemba suvokę, kiek daug jie netekdavo dėl pernelyg dažnų treniruočių. "Nuolatinės treniruotės neigiamai veikia gyvenimo kokybę, nes žmogui paprasčiausiai nelieka laiko niekam kitam. Jam nėra kada bendrauti su draugais ir šeima, nėra kada dirbti", - pastebi T.Fassihi.

Taigi jei įtariate, kad jums jau pasireiškia kai kurie "treniruočių ligos" požymiai, verčiau pasikonsultuokite su savo treneriu, gydytoju arba psichologu.