Elektriniai fizinio aktyvumo stimuliatoriai

Skaityti komentarus (6) Rekomenduok draugui Spausdinti

Vystantis mikroelektronikai, žmonėms atsirado galimybė pagaminti prietaisą, kurio paskirtis – raumenų aktyvumo stimuliavimas. Tokio prietaiso būtinybė atsirado vystantis bendrajai medicinai. Praktika parodė, kad sergantieji, esantys gulimoje padėtyje, žymiai sunkiau ištveria operacijas, o taip pat atstatomasis laikotarpis vyksta lėčiau ir sunkiau. Nesunku būtų padaryti išvadą apie judėjimo, fizinės apkrovos ir normalaus organizmo darbo ryšį. Tokia išvada buvo padaryta intuicijos lygyje, nekuriant jokios teorijos. Tačiau buvo sukurtas aparatas, gebantis užduotais elektriniais signalais stimuliuoti  tam tikras raumenų grupes. Tuo pačiu gulintiems ligoniams atsivėrė galimybė laikyti savo raumenis geroje būklėje. Ir kaip žinome, „laikyti metabolizmą optimaliose ribose“.

Taigi, toks prietaisas buvo sukurtas ir pradėtas naudoti. Natūralu, kad gulinčio ligonio fone jo naudojimas duodavo tam tikrą naudą. Po tam tikro laiko tarpo, į vieną šviesią galvą šovė mintis apie tokio prietaiso taikymą riebalų masės mažinimui. Nieko keisto, kad įvyko toks įvykis. Viena figūros palaikymo metodika kaip tik ir siūlo fizinę apkrovą, kaip problemos sprendimo būdą. Sutapatinus duomenis apie prietaiso taikymą fizinio aktyvumo stimuliavimui ir fizinio aktyvumo būtinybę svorio mažinimui, visai nesunku padaryti išvadą apie tai, koks aparatas turės rinkoje pasisekimą. Tą iš esmės mes ir stebime. Šios prekės  bei metodo reklamą galima pamatyti beveik visose televizijoje bei spaudoje. Mums belieka tik išnagrinėti tokio įrenginio naudojimo pasekmes. Tai, ką matome reklamoje, suteikia galimybę padaryti išvadas apie prietaiso darbo principus ir jo poveikį žmogaus organizmui.

Pirmiausia, raumenų susitraukimo greitis tiesiog didžiulis. Realiame gyvenime nei vienas atletas nesugeba pasiekti tokio greičio. Antra, apkraunama tik viena raumenų grupė. Trečia, nei vienas personažas reklamoje nedemonstruoja, esant dirbančiam prietaisui, padidėjusį deguonies poreikį. Raumenų apkrovimas nesąlygoja žymaus anaerobinės dedamosios padidėjimo. Ir kaip pasekmė, širdies darbas vyksta beveik taupiu režimu. Raumenų ląstelėse, kurias veikia prietaisas, vyksta tokie aplinkos pasikeitimai:

1. Žymus dažnio ir ateinančių elektrinių impulsų padidinimas.

2. Patenkančio deguonies ir kitų maistinių medžiagų lygis lieka nepakitęs.

Prietaisui veikiant konkrečią raumenų grupę, veikiant antrajam ląstelių dalinimosi procesui, vyks tokie ląstelių sudėties pasikeitimai: „normalios“ raumenų ląstelės keisis į ląsteles su sumažėjusiu jautrumu, pačios nervų sistemos dirginimui. Tokios raumenų ląstelės realybėje egzistuoja, jos buvo atrastos akių, paveiktų glaukomos, audiniuose. O taip pat tokios ląstelės pasižymi padidėjusiu darbingumu, tačiau mažu skaičiumi insulino receptoriaus. Taip pat toks raumenų stimuliavimas –  ne kas kita, kaip štangų kilnotojų pasiruošimas. Tai yra, pasikeis jūsų raumenų masės ląstelių sudėtis  ir toks pasikeitimas bus ne į naudą. Raumenų ląstelių skaičiaus santykis su insulino receptorių skaičiumi sumažės. Kitaip tariant, tokio prietaiso naudojimas trumpą laiką duos nedidelį riebalinės masės sumažėjimą dėl padidėjusios paros kalorijų išeigos. Tačiau po 90 prietaiso naudojimo dienų (raumenų ląstelių regeneracijos periodas), prasidės riebalinės masės augimas, o seanso trukmės pailginimas tik pablogins situaciją. Kitaip tariant, gausite tai, nuo ko bandėte pabėgti. Argi ne juokinga situacija!

Išvada. Prietaisą, skirtą žmonėms, kurie negali judėti dėl įvairių priežasčių – traumų, pooperacinio laikotarpio ir t.t., būtina naudoti konkrečiai šiems tikslams, ir ne daugiau. Be to, yra dar viena grupė, kuriai galima naudoti šį prietaisą, tačiau išskirtinai dėl silpno jos atstovų fizinio lavinimo – pagyvenusių žmonių namų gyventojams (pensionai, senelių namai).

Jūs – ne ligonis, ne senas žmogus, todėl nėra poreikio naudoti tokį prietaisą raumenų aktyvumui stimuliuoti. Jūs patys galite susikurti individualiai pritaikytą apkrovą.