Papildų rūšys ir jų poveikis

Skaityti komentarus (67) Rekomenduok draugui Spausdinti

Trumpai apžvelgsime egzistuojančias papildų rūšis, pagal jų poveikį organizmui.

Nutriceptikai. Jų pavadinimą kilęs iš lotynų kalbos. Nutricium, reiškia maitinimą. Nutriceptikai dažniausiai prilyginami maistui, nes juose yra mažiausiai gydomųjų komponentų. Juos galima vartoti savarankiškai, nebijant, kad bus žalojama sveikata. Nutriceptikų naudojimo kūno svoriui mažinti esmė yra ta, kad šiais preparatais (turinčiais mažai kalorijų, bet visus organizmui vitaminus bei elementus) pakeičiamas vienas ar keli maisto vartojimai per dieną, tokiu būdu mažinant bendrą mitybos raciono kaloringumą. Nutriceptikams priklauso visi maisto papildai.

Maisto papildai dažniausiai vartojami mažai kalorijų turinčių dietų palengvinimui (dalinis badavimas). Šie preparatai turi tam tikrą išbrinkstančios ląstelienos kiekį (čia tas pats, kaip į skrandį įstatyti balioną su silikonu ir nupjauti dalį skrandžio) bei apetitą mažinančias medžiagas, o taip pat visą aminorūgščių, baltymų ir vitaminų kiekį, imituojančius normalų pilnavertį maistą. Šie preparatai tik truputį koreguoja figūrą. Ir elgtis su jais reikia ypač atsargiai – jei juos vartosime su įprastu maistu, galima ne sulieknėti, o priaugti daug svorio.

Parafarmaceptikai. Pagal savo savybes, parafarmaceptikai artimesni gydomiesiems preparatams. Juos galima naudoti kaip pagalbines terapeutines priemones sergant įvairiomis ligomis. Jie pasižymi pakankamai stipriu gydomuoju poveikiu ir vartoti tokius preparatus galima tik turint gydytojo rekomendacijas bei jam stebint (galite vartoti net heroiną, tačiau pasekmes žinote). Parafarmaceptiniams preparatams priklauso alkio jausmo reguliatoriai (anorektikai), riebalų degintojai, valančios ir balastinės medžiagos.

Anorektikai – preparatai, slopinantys apetitą. Pagrindinė anorektikų paskirtis ta, kad jie slopina alkio jausmą ir padeda ištverti reikiamą dietą (vėl kalbama apie metabolizmo reguliavimą badavimu), tačiau negali pašalinti susikaupusius riebalus be fizinių pratimų. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad visi anorektikai turi būti vartojami tik stebint gydytojui.

Balastinės medžiagos – gali brinkti skrandyje, tokiu būdu sukuriant pasisotinimo iliuziją ir dėl to mažinant žmogaus suvalgomo maisto kiekį (vėl užpildome skrandį silikono balionėliu). Prie balastinių medžiagų galima priskirti mikrokristalinę celiuliozę ir preparatus, kurių pagrindu yra sėlenos.

Valomosios priemonės – šlapimą varančios bei vidurius paleidžiančios priemonės. Šlapimą varantys komponentai įeina į beveik visus kompleksinio lieknėjimo preparatus. Šiai preparatų grupei priklauso beveik visos arbatos lieknėjimui – „Cancura“ („Cancura Interna“, Kinija), „Skraidanti kregždė“ („Sinvej“, Kinija), „Red Slim Tea“ ir kitos. Tai pavojingiausios medžiagos iš visų siūlomų svorio mažinimui, nes emuliuoja cukrinio diabeto būseną, „išplaunant“ iš organizmo baltyminę masę. Vyksta natūralus riebalinių ląstelių kiekio sumažėjimas, bet tik iki to momento, kol vartojantysis nepradeda rinkti kasdienio darbo atlikimui būtinos raumenų masės.

Riebalų degintojai. Šią preparatų lieknėjimui grupę galima suskirstyti į du pogrupius, priklausomai nuo veikimo. Pirmasis pogrupis skaido į organizmą su maistu patenkančius riebalus, neleidžia jiems kauptis. Žinomiausiais šios preparatų grupės atstovais yra „Chitozano“ tipo preparatai (į kurių sudėtį įeina chitinas, gaunamas iš vėžiagyvių kiautų). Antrojo pogrupio preparatai – tai organizme jau esančių riebalų degintojai. Tokie preparatai gaminami bromelaino (ananaso išskiriamo fermento) bei Pietų Amerikos guaranos žolės pagrindu.

Išorinio naudojimo preparatai. Jiems priklauso įvairūs pleistrai, muilas lieknėjimui, anticeliulitiniai kremai ir geliai, masažuokliai, o taip pat įvairūs terminiai preparatai, kurie užnešami ant tam tikrų kūno dalių ir padeda skaidyti riebalus, aktyviai sportuojant.