Ar pavojingas skrandžio sumažinimas? |
|
Dar vienas metodas ištuštinti sveikata besirūpinančių žmonių kišenes ir juos suluošinti. Pradėsime nuo chirurgijos. Šio metodo esmė – suvalgomo per tam tikrą laiką maisto tūrio reguliavimas.
Kalba eina apie skrandžio talpą, kuri stipriai sumažinama. Jeigu žmogus veikiant cukriniam refleksui persivalgė bandelių su marmeladu, tuomet siekiant padengti deguonies stygių per širdies stimuliaciją būtinai suveiks vėmimo refleksas. Aiškinama, jog tai mitybos sutrikimas, tačiau tai neatitinka realybės.
Grįžkime prie skrandžio. Susidūrę su tuo, kad žmonių organizmai netoleruoja įvairių lieknėjimo metodų (badavimo, dietų, suvalgomo maisto kaloringumo mažinimo), mūsų profesoriai pradėjo kalbėti apie masinį valios stygių. Humaniški idealai, paplitę šiuolaikinėje visuomenėje, neleidžia žmogų priverstinai laikyti badu. Todėl buvo išrastas genialus savo kvailumu sprendimas – sumažinti suvartojamo maisto kiekį suluošinant žmones ant operacinio stalo – išpjaunant dalį skrandžio. Tai chirurginis metodas pasodinti žmogų į vienutę ir neduoti jam valgyti. Nesąmonė. Kad raumenų ląstelės galėtų dirbti visu pajėgumu, joms būtina gauti pakankamai visų maisto medžiagų.
Jeigu galvojate, kad dažniau pripildydami savo sumažintą skrandį galėsite kompensuoti šios gyvybiškai svarbaus organo dalies netektį, galiu jus užtikrinti, kad klystate. Mūsų organizmo sandara, visų jo dalių tarpusavio sąveika – tai natūralios atrankos rezultatas. Patikėkite, nėra nieko efektyvesnio už entropiją. Taigi išsipjovę savo skrandį pasmerkiate save išgyvenimo ir konkurencinės kovos su normaliais šiuolaikiniais organizmais eksperimentui.
Puslapiai: 1 2
Algirdas
Algirdas
asta
Meta