Dieta ir klaidos tų, kam nepavyksta sulieknėti

Skaityti komentarus (5) Rekomenduok draugui Spausdinti

Egzistuoja dvi kategorijos žmonių, kurie patiria nesėkmę bandant sulieknėti. Pirmieji lieknėja, tačiau greitai susigrąžina visą prarastą svorį. Antrieji, riboja maistą, tačiau negali numesti svorio. Pastariesiems sekasi sunkiausiai – jie negali net laikinai pasimėgauti grakštumu. Būtent jiems skirtas paskutinis žurnalo „OK Salute“ numeris.
Populiarios knygos apie Viduržiemio jūros dietą autorius Andre Gizelli paaiškina, kodėl labai dažnai svarstyklių rodyklė sustoja ties pradiniu svoriu, „nežiūrint į tai, kad daugelis, jų tvirtinimu, lesa kaip paukščiai“, ir ką daryti, kad tilptume į kelnes. Autorius siūlo žaidimą su paveikslėliais.

Žmonių, turinčių viršsvorį nuotraukos apdorojamos kompiuterine programa. To rezultate gaunamos nuotraukos, kuriose atvaizduoti tie patys žmonės, tik liesesni. Štai, pavyzdžiui, Džuliano Perrara, „sulieknėjęs“ 70 kg („Bandžiaus viską, - sako jis, - bet nieko nepasiekiau“), Džampjero Galeaci, „numetęs“ 45 kg, Valerija Marini, beveik „pagaliukas“, ir Antonella Kleriči tokioje kondicijoje, lyg maitintųsi vien žalumynais, žuvimi ir kitu, mažai angliavandenių turinčiu maistu.

O štai atvirkščias pavyzdys: Rene Zelveger tuo metu, kai valgė didžiules ledų ir keptų bulvyčių porcijas, nes pagal serijų turėjo tapti storule. „Atsisakiusi keptų bulvyčių ir sumažinus porcijas, ji akimirksniu sulieknėjo“, - teigia straipsnio autorius. Kodėl jai tai pavyko, o kitiems – ne?

Tai ne retorinis klausimas. Andrea Strata, Parmos universiteto gydomojo maitinimo klausimų docentas analizuoja nesėkmingų bandymų sulieknėti priežastis. „Esmė yra viena ir ta pati klaida. Žmonės valgo mažai, bet neteisingai. Pralaimėjimas kovoje su viršsvoriu neigiamai atsiliepia psichologinėje būklėje, be to, dingsta noras bandyti lieknėti toliau. Pagrindinė problema yra ta, kad pagrindinis dėmesys yra sutelkiamas ties maitinimu, o ne fiziniais pratimais. Kiekvienas žmogus turi įvertinti ne tiek, kiek jis suvalgė, bet ir kiek išnaudojo. Iš savo pusės, gydytojas turi skirti aktyvaus judėjimo režimą taip pat tiksliai, kaip ir maitinimosi režimą“.

Strata akcentuoja, kad sudarant lieknėjimo programas turi būti naudojamas individualus požiūris. Ji teigia, kad egzistuoja iš esmės klaidingos ir moksliškai nepritaikomos dietos. Jos nuomone, tokioms priklauso detalizuotas maitinimas, Atkinso dieta, atskiras maitinimas, o taip pat greipfrutų ir sriubos dietos. Visų šių dietų šūkis: „Valgyk be apribojimų“. O kokia Viduržiemio jūros dietos esmė? „Tai ne begaliniai makaronai, o didelio žalumynų kiekio, saikingo vaisių kiekio vartojimas, riebalų ir angliavandenių kiekio sumažinimas“.