Forumas

man naktim kyla noras rašyt eiles , svajoju knygą išleist....
tik kartais kyla konfliktas tarp minčiių, kad gal geriau išsimiegot...ar gal geriau ką parašyt....
nes rašosi tik vakarais

rutuliuke, smagu, kad parašei...

savo kūrybą ( nu tipo poetė ) iki šiol rodžiau tik draugui ir sesei....ilgai rinkau , ką įdėt čia...na čia tokia nesąmonė, kurią parašiau, kai buvau kažko labai įskaudinta , nesuprasta....ir tuo metu tikrai maniau , kad daugiau nieko nerašysiu...
dabar aš labai kritiškai žiūriu į šias eiles...na, tai tik emocijų išliejimas...pastoviai kartojama "niekada, niekada ".....
gal kada įdėsiu eiles pavadinimu "Užkrito rankšluostis už radiatoriaus" arba "Gal matei, kas susuko man vidurius?"   Čia ne juokai, yra tokiu užvadinimu mano eilių



Tyla

Niekada nieko nekursiu ir nerašysiu.
Vis tiek nieks nesupras.
Niekad niekam laiškų nerašysiu.
Vis tiek... neskaitę išmes.


Niekada nieko niekam nesakysiu.
Nes tai pernelyg skaudu.
Niekada niekam nesvarbu...
Daliniesi džiaugsmu ar skausmu...



Niekada niekuo aklai netikėsiu...
Nes tai irgi yra skaudu.
Bet savo širdies nepakeisiu...
Vis tiek...patikiu.


Niekada nieko nekursiu ir nerašysiu.
Bent , kad kiti negalėtų skaityt.
O jeigu ir parašysiu.
Neverta to dalint.


Niekada nekalbėsiu tyla.
Nes jos niekada nieks nesupranta.
Niekada nešauksiu , nerėksiu.
Nes tai yra daugiau negu kvaila.


Niekada nieko nekursiu ir nerašysiu.
Niekada nieko niekam nesakysiu.
Niekada niekuo aklai netikėsiu.
Niekada nieko nekursiu ir nerašysiu.
Niekada nekalbėsiu tyla.


Nes tyla per daug iškalbinga,
Kad ją suprastų bet kas.
Gal patylėsiu aš Tau...
Gal žodžiai tylos nepasmerks...
Gal žodžiai tylos neišniekins ...
Ir neišmes.


Niekada nekalbėsiu tyla.
Ir , apskritai , ne visi ją supranta.
Joje tiek daug tiesos...
Žinau, kad tai žodžiai dainos.
Bet dainuoja tas, kas tylą supranta...



Nors dažnai aš verkiu ..dėl tylos...
Dėl to, kad jos nieks nesupranta..
Dėl to, kad paskendę triukšme...
Nemato tylos, kai ji verkia...


2008 m. vasario 6 d.

Paskutinis taisė Grėtė (2008-12-20 00:39)

ačiū , man tai jau juokingas tas eilėraštis praėjus kuriam laikui

o dabar linksmiau. eilės pagrįstos tikrais faktais. draugas tada dirbo analitiku



Užkrito rankšluostis už radiatoriaus -
ištraukt jo negaliu.
Klausau "The Rytmh Of The Night"-
Nes išeities nebeturiu.


Ir galvą skauda kažkodėl,
Turbūt dėl long night priežasčių.
Išgėriau kavą - nepadėjo.
Ir į dušą nueit negaliu.



Per M1 žinias apie gulbes kalbėjo,
Kad neišskrenda jos dėl per gerų žmonių.
Nežino žmonės, ką šerti -
Už lango tiek žvirblių alkanų.


Užkrito rankšluostis už radiatoriaus -
Taip giliai knaisiot negaliu.
Gal grįžęs tu ištrauksi jį >?
Nes analitikas tai Tu.

vilda102 rašė:

Grėte , labai gražu
Aš irgi vakare mėgstu kurti  , bet ne eilėraščius Kažkokias keistas savo  mintis užrašau tiesiog

ačiū, vilda102,  kartojuosi , bet man asmeniškai trpt juokingos tos eilės. na jos kurtos prieš metus kažkur. jos tarsi dienoraštis mano. anskčiau ir jį rašiau, bet paskutiniu metu lengviau man savo jausmus išliet kitaip. kaip ir tu , "kažkokias keistas savo mintis užrašau tiesiog.."

čia artėjančių Kalėdų proga apie Angelus, bet kurtas irgi prieš metus kažkur..

Mano Angelai


Aš žiūriu į vėją-
Tai ne Angelas,
Ne tas, kas mane šiltai apkabintų...
Tai tik vėjo gūsis, bloškiantis stipriai....
Juk jam nerūpi Angelai...


Aš šitą puikiai jau žinau.
Kur vėjas Tave neš - Tu niekad nežinai...
Todėl aš ir sakau:
- Kur mano Angelai...?


Labiau bijau aš vėjo,
Audros, tamsių naktų.
Nei tų, kur turbūt, netiki, kad yra...
Angelų...


Net jei audra mane užklups,
Nesudrebėsiu aš...
Juk mano Angelai...
Suras mane ir neš.


Tada aš nebijosiu nieko.
Nei skaudulio širdį, nei
Šalto vėjo.
Kas tiki, tas mane supras...
Jei aš parklupsiu..
Angelai mane pakels...

rutuliukas rašė:

gražu smagu, jei manai, kad dar yra kur tobulėt. Bet smagiausia, kad radai būdą kaip išreikšti save. Sėkmės ir toliau

ačiū , rutuliuk, rašinėju aš nuo mažens visokias nesąmones..
su artėjančiom Tave